15min.lt pokalbis su techno muzikos „motina“ ir globėja, vakarėlių organizatore Anna Hanna.
– Atvykai iš Maskvos, pradėjai rengti savo vakarėlių ciklą ir iš karto susilaukei didelio pasisekimo. Koks yra tavo raktas į sėkmę?
– Manau, kad gyvenime išmėginau daugybę raktų ir daugybę durų (juokiasi) Paieškos, žinoma, užtruko. Bet norėjau realizuoti savo idėjas. Ėjau žingsnis po žingsnio. Manau, kad tiesiog buvau gerame kelyje. Šiandien pasiekusi kažkokį atskaitos tašką, ryt judėsiu toliau.
– Ar tai intuicija veda Tave į priekį?
– Jaučiu, kaip žmonės reaguoja į mane, tai, manau, ir yra pagrindinis rodiklis.
– Su didžėjumi Jonu Antanėliu susitikote Kombodžoje. Kaip atsidūrėte čia, Lietuvoje?
– Įsimylėjome, planavome vykti į Australiją, susilaukti ten vaiko, tačiau aš negavau vizos. Bet manau, kad viskas susiklostė taip, kaip ir turėjo. Turime vaiką, nors nebesame kartu. Kadangi jis lietuvis, į Lietuvą atvykau ir aš. Taip ir atsiradau čia. (juokiasi)
– Kaip jautiesi Lietuvoje? Ar buvo lengva užmegzti socialinis ryšius?
– Pirmieji metai buvo labai sunkūs, nes nieko nepažinojau ir jaučiausi gan vieniša. Reikėjo laiko, kol susiradau draugų ir bičiulių. Bet dabar jaučiuosi puikiai. (šypsosi)
– Ar bendrauti, gyvenant Lietuvoje, daugiau tenka rusų ar anglų kalba?
– Tiesą sakant, pirmą kartą kai atvykau čia, galvojau tik apie tai, kaip būtina staigiai išmokti lietuvių kalbą. Po tam tikro laiko supratau, kad dauguma mano kartos žmonių puikiai kalba rusiškai, o jaunesnioji karta – angliškai, tad atvykus problemos nebuvo.
Tačiau aš galiu suprasti lietuviškai, galiu net ir šiek tiek kalbėti lietuviškai, nors aišku ta mano kalba nėra taisyklinga. (juokiasi) Bet supratimą turiu, nors galbūt ir nepajėgčiau žiūrėti, suprasti televizijos (kurios ir nežiūriu) (juokiasi).
– Palyginus su Maskva, Vilnius turėtų atrodyti kaip mažutis provincijos miestelis. Koks buvo jausmas persikėlus į visiškai kitokią energetinę zoną?
– Labai geras! Esu pavargusi nuo Maskvos. Tai – beprotiškas miestas. Maskvoje praleidau beveik visą gyvenimą, o pagyvenusi Kambodžoje supratau, kad noriu gyventi kažkur kitur. Man patinka Vilnius, nors jis ir nedidelis. Tiesa, nežinau, ar čia užsiliksiu labai ilgam. Turiu svajonę pagyventi Berlyne.
– O lyginant Maskvos ir Vilniaus miestų naktinį gyvenimą..?
– Vilnius man iš pradžių pasirodė labai tylus ir ramus miestas. Atrodė, kad nieko įdomaus nevyksta. Bet dabar, per pastaruosius metus, pastebėjau, kad naktinis Vilniaus gyvenimas po truputį auga. Turime vis daugiau tikrai smagių vakarėlių, įdomiu didžėjų. Yra auditorija, nors ir nedidelė, kuri domisi techno muzika.
– Koks yra Tavo mėgstamiausias vakarėlių miestas?
– (juokiasi) Berlynas...
– Kuo šis miestas ypatingas?
– Sudėtinga paaiškinti... Kažkas ypatingo tvyro ore. Tam tikra laisvė. Jautiesi saugus ir laisvas tuo pačiu metu. Malonūs žmonės visur, kur tik eini. Kaskart kai nuvykstu į Berlyną, pamilstu šį miestą vis labiau ir labiau.
– Kaip nusprendei pradėti „RESOLUTE“?
– Mano pirmasis vakarėlis, kurį organizavau pati prieš porą metų – “Behind the Mirror” – man visai patiko. Tiesa, būti renginio organizatoriumi – be galo rizikingas užsiėmimas.
Dirbi daug, bet nežinai, kaip tai galų gale atrodys. Galbūt turėsi didelį minusą, o gal kažkokį pliusą, arba išeisi į nulį… Tačiau jeigu nori kažką padaryti ypatingo, tą ir darai dėl žmonių.
– Kodėl vakarėlių erdve pasirinkai „Loftą“?
– Per paskutinius metus beveik nieko neorganizavau, nes neradau tinkamos erdvės savo veiklai. Išmėginau „Kablį“, „Studio 9“ ir dar keletą kitų klubų, bet jos man neprigijo. Ieškojau kažko, kas primintų man Berlyną.
„Lofte“ vasarą mes išmėginome “Blitz Rave Parties”, ir jie, sakyčiau, pavyko puikiai.
– Kuo šis vakarėlis bus išskirtinis? Kuo jis skirsis nuo kitų senamiesčiuose baruose organizuojamų vakarėlių?
„RESOLUTE“ – techno vakarėlis, kurio ne tik „Lofto“, bet ir senamiesčių barų auditorija dar nėra mačiusi. Skirsis viskas: atmosfera, vieta, garsas, žmonės. Alsuos Berlyno naktinio gyvenimo dvasia.
