Briliantinis fortepijono virtuozas Peteris Jablonskis ir Naujasis Šiaurės balsas...

Pranešime spaudai teigiama, kad Peteris Jablonskis pradėjo savo muzikinį kelią daužydamas būgnus, ir devynerių netgi grojo legendiniame Niujorko „Village Vanguard“ klube su Tedu Džonsu ir Badžiu Riču. Tokio fakto savo karjeroje geidžia milijonai talentingų džiazo muzikantų, o Peteris Jablonskis, kuriam džiazo būgnininko šlovė berods pati prašėsi į rankas, tapo klasikos muzikantu. Peteris keliavo vunderkindo taku: koncertavo, stebino, grojo sudėtingus kūrinius. Londono Karališkojo koledžo studento skambinimą išgirdęs Vladimiras Aškenazis netrukus pakvietė jį koncertuoti drauge – su Karališkosios filharmonijos simfoniniu orkestru, ir nuo to laiko Peteris Jablonskis labai greitai tapo žinomas visame pasaulyje, ėmė koncertuoti garsiausiose salėse su šlovingiausiais pasaulio orkestrais, o jo gerą vardą ir žinomumą šimteriopai padidino netrukus pasirašytas kontraktas su „Decca“.

Simfoninį orkestrą sudaro 70 jaunų talentingų muzikantų iš įvairių šalių, esančių prie Baltijos jūros, tarp jų – 13 jaunuolių iš Lietuvos.

Jo scenos partneris Kristianas Jervis yra žinomas kaip garsaus estų dirigento Nemės Jervio sūnus, kaip buvęs įžymiosios smuikininkės Leilos Jozefovič vyras ir kaip įdomus, savitas, talentingas ryškus dirigentas, dirbantis su tokio pat „kalibro“ orkestrais, kaip ir jo tėvas: Londono simfoniniu, Gevandhauzo, BBC ir kitais JAV bei Europos kolektyvais. Kristupo vasaros festivalyje jo batutai atsilieps 2008 metais jo suburtas Baltijos jaunimo filharmonijos orkestras, vadinamas „Naujuoju Šiaurės balsu“ Europoje.

Šį simfoninį orkestrą sudaro 70 jaunų talentingų muzikantų iš įvairių šalių, esančių prie Baltijos jūros, tarp jų – 13 jaunuolių iš Lietuvos. Ruošiant įspūdingą, ambicingą orkestrinę programą koncertiniam turui, kurio maršrutas aprėpia Estiją, Suomiją, Daniją, Vokietiją, Švediją ir Lietuvą (beveik pilną žiedą aplink Baltijos jūrą), su orkestru, greta jo meno vadovo Kristiano Jarvio, dirbo aštuoni meistriški Baltijos regiono aukštųjų muzikos mokyklų docentai.

Koncerto programoje – retai atliekama Liudvigo van Bethoveno koncerto op. 61 aranžuotė fortepijonui su orkestru – kūrinys, tebesantis didžiulės polemikos objektas. Kadangi jis originaliai buvo skirtas smuikui, nuolatos atsiranda skeptikų, pasigendančių aranžuotėje fortepijoninio virtuoziškumo, faktūrinio išdėstymo natūralumo... Tačiau kita vertus, tai yra retai atliekamas, nešabloninis fortepijono repertuaro kūrinys, kuris neturi interpretacinių šablonų, kokiais yra apaugę visi kiti žėrintys Bethoveno koncertai. Jis yra gaivus ir originalus, būdamas kitoks negu likę Bethoveno šio žanro kūriniai, o koncerte Vilniuje skambės papuoštas unikalia puošmena – Anatolijaus Šenderovo specialiai šiai progai sukurta kadencija.

Piotro Čaikovskio Penktoji simfonija – taip pat prieštaringos šlovės opusas. Iš karto po premjeros ji buvo daug kritikuota, ir pats kompozitorius su nusivylimu pavadino ją nesėkme, tačiau ji tapo nepaprastai populiari, ir pelnė „prasčiausios, bet sukrečiančios“ simfonijos reputaciją. Kontroversiją kurstė tai, kad simfonijos ekspresija peržengė visas ribas, buvo nepakeliama, neleidžianti komfortiškai ir ramiai-maloniai klausytis, kankinamai emocinga. Ypatingai svarbi ji tapo Rusijoje Antrojo pasaulinio karo metais. Ji buvo atlikta Leningrado (dabar - Sankt-Peterburgo) blokados metu: tas koncertas buvo tiesiogiai transliuojamas Londone, ir kitame Europos krašte žmonės girdėjo, kaip atliekant finalą mieste prasidėjo bombardavimas. Nepaisant grėsmingų artėjančių sprogimų, muzikantai sugrojo simfoniją visą, iki paskutinės natos. Čaikovskio Penktoji – kūrinys apie kančią, kovą ir didelę Žmogaus pergalę, didinga muzika su įveiktos tragedijos žyme, iš kurios sėmėsi įkvėpimo ir stiprybės ištisos kartos.

Programą vainikuos Felikso Mendelsono „Gražioji Meluzina“ – simfoninė pasaka apie žavią undinę, įteikiančią savo gyvybę mylimajam, kuris privalo saugoti paslaptingąjį skaičių... Pasakinės dvasios, povandeninio pasaulio vaizdinių, perlų ir undinių žvynų aukso tviskėjimo kupina muzika retai atliekama, nors tai buvo vienas efektingiausių jaunojo Mendelsono kūrinių...