Lina Budzeikaitė sako, kad paskutines dovanų gautas pačiūžas jai atsiuntė iš tuomečio Leningrado, dabar Sankt Peterburgo, kurias ji net ir šiandien retkarčiais apsiauna. Visgi, kai Lina buvo maža mergaitė, labai dažnai žiemą sirgdavo, beveik kiekvienas pasivažinėjimas rogutėmis ar pasivaikščiojimas lauke baigdavosi peršalimu ar skaudančia gerkle, o tuomet jau tekdavo gulėti lovoje ir gydytis vaistais, dienas skaidrindavo tik knygos.
„Tik vėliau atsirado pačiūžos ir kieme berniūkščių išlietas ledas, ant kurio taip mėgdavau suktis ratu“, – šypsosi aktorė.
O štai aktorė Kristina Mauruševičiūtė prisimena, kaip vaikystėje tėveliai savaitgaliais ją kartu su broliu vesdavosi slidinėti. Ji sako, kad, kadangi už brolį buvo jaunesnė, ją dažniausiai palikdavo ant kalniuko ir tik kartkartėmis leisdavo nusileisti nuo jo su slidėmis, o kitą laiką jai tekdavo lūkuriuoti brolio ir tėčio, kurie slidinėjo nuo didesnių kalvelių.
„Broliui šis sportas nelabai patikdavo, tai jis vis specialiai laužydavo slides. Todėl visos jos pas mus buvo su priklijuotais galais“, – vaikystės žiemų prisiminimais dalijasi Kristina.
Ji sako laukdavosi tų dienų, kai termometro stulpelis rodydavo žemiau -20C ir nereikėdavo eiti i mokyklą.
„Daugiau laiko likdavo leistis nuo kalniukų, gaminti ledą kieme ir čiuožinėti su pačiūžom. Vėliau tokios snieguotos žiemos tarsi dingo. Todėl ši žiema truputį primena vaikystę,“ – prisipažįsta spektaklio „Ša, klaba mamos!“ aktorė.
„Metų pabaigoje jau buvau besukanti galvą apie tai, kaip reikės pasakoti pasakas vaikams apie sniegą ir gilias lietuviškas žiemas, nes visažiniai gąsdino pasauliniu atšilimu ir panašiai, bet ši žiema parodė, kad kol kas tai mums negresia...“ – svarsto sūnų ir dukrą auginanti aktorė Redita Dominaitytė.
„Mėgstu slidinėti kalnuose ir šiemet slidininko apranga ir kelioniniai batai tiesiog išgelbėjo nuo to beprotiško Lietuvą užklupusio šalčio. Nepatinka jis man, toks įspūdis, kad ne tik kūnas užšąla, bet ir smegenys“, – šiųmete itin šalta žiema nesidžiaugia Redita.
Aktorė sako, kad jei leistų galimybės slidinėti į kalnus ji vyktų porą kartų per metus – vieną su vaikais, kitą kartą – tik su vyru.
Kita spektaklio „Ša, kalba mamos!“ aktorė Saulė Degutytė prisimena, kad ypač mėgo čiuožinėti pačiūžomis mokyklos kieme ant ledo ir net bandydavo atkartoti per televiziją matytas dailiojo čiuožimo profesionalų atliekamas figūras.
„Ir su rogėmis nuo kalno klykdama leisdavausi – lygiai kaip ir dabar. Mano vaikai dūksta ant kalno su slidėmis, su snieglentėmis, su rogėmis. Tikra palaima. Bet šiais laikais tikra žiema pasitaiko retai. Reikia saugoti klimatą nuo atšilimo!“ – kalba trijų vaikų mama.
Gabija Ryškuvienė, kaip ir daugelis, įsitikinusi, kad vaikystėje žiemos buvo baltesnės ir šaltesnės.
„Labai dažnai važinėdavome su rogutėmis nuo kalniukų, o savaitgaliais eidavome į Vingio parką, ten buvo čiuožykla, grodavo muzika, nuomodavo pačiūžas ir čiuožinėdavome su mama, paskui skaniai gerdavom šiltą arbatą iš termoso. Kai tos čiuožyklos nebeliko, čiuožinėdavome išlietoje miesto čiuožykloje prie „Žalgirio“ stadiono ar su draugėmis kiemuose, kur būdavo išlietas ledas. Beveik kasmet man pirkdavo pačiūžas ir būdavo didžiausia laimė nešti čekiškus baltus batelius pas meistrą, kad įsuktų pačiūžų peiliukus. Vadinasi, žiema prasidėjo“, – į vaikystės prisiminimus pasinėrusi kalbėjo Gabija.
Ji ir su slidėmis sakosi slidinėjusi, todėl slidžių tepalas iki šiol jai maloniai primena apie žiemos pramogas. O trylikametė Gabijos dukra puikiai čiuožia su pačiūžomis, mat kelis metus lankė dailiojo čiuožimo užsiėmimus. Ir mėgsta kartu su mama leistis nuo kalniukų su rogutėmis. Jai kaip ir Gabijai žiemos pramogos – didelis malonumas.
Artimiausi komedijos „Ša, kalba mamos!“ pasirodymai: Klaipėdoje vasario 2 dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (Danės g. 19) 19 val.; Kaune vasario 9 dieną, kultūros rūmuose „Girstutis“ (Kovo 11-osios g. 26) 18 val.; Vilniuje vasario 23 dieną, „Keistuolių“ teatre (Laisvės pr. 60) 19 val.. Bilietus galima įsigyti „Tiketoje“.
