Gaižauskui nusibodo klausimai apie striptizą

Jūs grįžote į teatrą po septynerių metų pertraukos, nors interviu vis užsimindavote, kad pasiilgote scenos. Ar būtent šis projektas paskatino atgaivinti teatrinius įgūdžius?

Dažnai juk taip sutampa – užtenka garsiai pasakyti „noriu to“. „O tiksliai girdėjai? Jis nori to“. Ir staiga sulauki skambučio...

Iš tiesų, kai man paskambino iš „Domino“ teatro, ilsėjausi Kretoje. Sutikau grįžęs susitikti. Kai pasakė, koks tai spektaklis – akimirką suglumau, nes visgi pavadinimas „Striptizo ereliai“ yra gluminantis... Bet perskaičius scenarijų ši pjesė man pasirodė linksma ir juokinga – tada ir sutikau. Na, yra joje tų juokingų šokių, bet tai neturi nieko bendra su striptizu.

Spektaklio medžiaga, situacija – ta pati. Bet juk „Dėdės Vanios“ pastatymų net nesuskaičiuosi...Kai kas būsimą jūsų premjerą lygina su „Chippendales“ pasirodymu, nors visgi tai turi mažai ką bendra...

Aš tai nelyginu. Suprantu, kad kiekvienas teatras ir kiekvienas spektaklis turi turėti reklamą, kad pritrauktų žiūrovą, tačiau aš į tai žiūriu linksmai. Aišku, man jau atsibodo kokį 18 kartą žurnalistams sakyti, kiek bus spektaklyje to striptizo...

Šiame spektaklyje didžiausias darbas yra su personažais, kurie visi yra ties kritine riba. Mano personažas yra visiškai priešingas visiems kitiems. Jeigu kiti daugiau mažiau sutinka šokti striptizą, jis žengia per save, sako, kad šoks tik su kauke, nenori, kad jo nuotraukos būtų reklaminiame plakate. Juk jis 30 metų gyvena su mama, padeda kunigui, parapijoje yra gerbiamas žmogus. (Šypsosi)

Kaip jūs galvojate, kokia publika susirinks į jūsų premjerą po tokios reklamos? Vien moterys ir merginos?

Tiesa sakant, nelabai galvoju, bet, manau, kad 70-80 proc. vis dėlto bus moterys. Mes žiūrėjome šį spektaklį Varšuvoje, tai būtent apie 80 proc. salės sudarė moterys. Ir mes šeši... (Juokiasi)

Bet juk šitas spektaklis, pasakojantis apie vidutinio amžiaus vyrų sumanymą užsidirbti pinigų šokant striptizą, ne mažiau, o gal net daugiau artimas vyrams?

Žinoma. Bet visgi galbūt vyrus, atsidūrusius tokioje situacijoje, įdomiau stebėti moterims...

Ar jūs matėte pagal tą pačią medžiagą pastatytą pjesę Jaunimo teatre, sulaukusią didelio žiūrovų susidomėjimo?

Ne. Žadu nueiti pasižiūrėti po premjeros, kai viskas susigulės, o dabar – nėra prasmės. Personažo kūrimo procesas yra gana ilgas, dar tekstas neguli galvoje, dar emocijos neįsisavintos iki galo...

Italų režisierius, pastatęs „Stripman show – viskas apie vyrus“, turi leidimą iš filmo kūrėjų, o mūsų lenkų režisierius Arkadiusz Jakubik – iš pačios pjesės kūrėjų.

Taigi medžiaga, situacija – ta pati. Bet juk „Dėdės Vanios“ pastatymų net nesuskaičiuosi...

Kai kurie aktoriai tokių pramoginių spektaklių nevertina kaip rimto meno, bijo dėl savo reputacijos...

Galbūt mano atveju yra kitaip. Man dabar yra smagu pasimaudyti tokiame linksmame, nepretenzingame spektaklyje. Kiekvieną dieną jaučiu, kaip mano įgūdžiai atgyja lyg laistant medį. Šis spektaklis yra tai, ko man dabar reikia.

To mūsų šokinėjimo negalima pavadinti šokiu. Tai yra toks šokis, kokį jį įsivaizduoja tie personažai – kartais net primenantis absurdą.Apie pasiruošimą jūsų premjerai gauname daug pranešimų: kaip sunkiai dirbate, kiek litrų kavos išgeriate, kiek plytelių suvalgote šokolado... Ar iš tiesų taip yra?

(Rodo į rankose laikomą popierinį kavos puodelį)

Kelintas čia šiandien?

Penktas ar šeštas... Šokolado irgi šiandien valgiau, bet ne daug – apskritai šiandien dar nesu valgęs, nes nebuvo kada.

Ruošiantis spektakliui, pradėjote lankytis sporto klube?

Taip, nes mano personažui tai labai svarbu. Pabaigoje šoksiu individualų šokį su labai sunkiomis padangomis. Todėl reikia padirbėti – nesakau, kad dėl grožio, bet todėl, kad turėčiau jėgų jas pakelti. O apie soliariumus tai tikrai nieko nesu sakęs, bet esu skaitęs. (Juokiasi)

O šokis jums – nauja patirtis?

Aš kartais galvoju, kad to mūsų šokinėjimo negalima pavadinti šokiu. (Šypsosi) Tai yra toks šokis, kokį jį įsivaizduoja tie personažai – kartais net primenantis absurdą. Pavyzdžiui, pradžioje aš šoksiu Šeicho šokį, kuris yra absurdų absurdas – aš taip nesugalvočiau. Tačiau tai nėra visiškai absurdiška tam personažui, nes tik tai jis ir gali sugalvoti. (Šypsosi)

Esate sakęs, kad kartais labai pavargstate nuo viešumo, žurnalistų. Ar jau spėjote pavargti?

Šiuo periodu yra visai kas kita. Kol kas man linksma atsakinėti į klausimus. Tiesa, dabar žurnalistai dažniausiai klausia apie striptizą. Kartą, kai viena žurnalistė paklausė, ar daug to striptizo šoksime – man trūko kantrybė. Sakiau: „Taip, visas 45 minutes bėgiosime nuogais užpakaliais“. (Juokiasi)

Atrodo, kad jūs dabar gyvenate labai linksmai...

Dabar gal ne taip linksmai, bet tikiu, kad pasilinksminsime kartu su žiūrovais per premjerą. O dabar, nors ir kartais pasijuokiame, nors kartais režisierius mus stabdo ir prašo pakartoti rimtai, tačiau iš esmės vyksta rimtas darbas, nes premjera spalio 2 dieną. Ir ji bus. Mes turime mėnesį, per kurį reikia labai daug padaryti. (Specialiai surimtėja, o tada nusišypso)