Pats A.Kulikauskas taip rašo apie savo parodą:
Po dvidešimt dviejų Niujorke pragyventų metų nusprendus išvažiuoti, atsirado jausmas, kurio net nebandžiau išversti į žodžius. Ėmiau fotografuoti negalvodamas, ką noriu. Ėmiau daryti paprastus dalykus, kurie patinka. Jie nesigavo atsitiktinai, tai mano pragyventų ir prasižvalgytų metų rezultatas.
kaip vaikystės prisiminimas
aliuzija į kiekvieno kitaip įsivaizduojamą Ameriką
kolekcionuojama Americana
pretenzija į Smithsonian muziejų
elgetų ir benamių renkamas nuo gatvių pragyvenimo šaltinis
meninė išraiška
pasišaipymas iš Amerikos svarbumo
atvykėlių iliuzijos
ekologinė problema
nesveiko maisto ir kalorijų problema
reklama
ikona
simbolis
pragyventų Amerikoje metų mielas prisiminimas.
Arba kaip nei vienas ir joks paaiškinimas
Arba visi iš karto
Tai nėra išprakaituotas, bet ir neatsitiktinis reiškinys. Aš tik jų neaiškinu.
Bandau užčiuopti aplink, kas ten dar tuose vandenyse. Labai įdomus jausmas. Jaučiuosi pakankamai laisvas bei kvėpuoju lengvai.
Jos dar ir švyti tamsoje, kaip tolimas kelrodis, kartais alsuoja už peties…
Polaroid’o fotografijos emulsija su vaizdu perkelta ant prikaltos ant medžio skardinės.
Kas dar gali būti paprasčiau už nuo gatvės grindinio pakeltą skardinę.
