Ta proga šokio gerbėjai kviečiami išvysti puikų šokio kūrinių rinkinį iš įvairių šalių: žymiausio norvegų choreografo Jo Strømgreno darbą „Ten“, Kanados šokio divos Louise Lecavalier spektaklį „So Blue“ ir jaunų svečių iš Kipro – trupės „ZebraLine“ – pernykštį kūrinį „within and between“.
Įžanga į šiųmetį jubiliejinį festivalį taps Kipro trupės „ZebraLine“ minispektaklis „within and between“, kuris į Vilnių atkeliauja dėka įtakingiausio Europos šokio tinklo „Aerowaves“. Trupės choreografai Julia Brendle ir Marias Constantinou kartu pradėjo dirbti 2014 m. Jų bendrų paieškų interesas – teatrinės ir fizinės kūrinio dalių sujungimas. 2015 m. sukurtą „within and between“ kūrėjai rodė Zawirowanios festivalyje Varšuvoje, Lenkijoje, „The Buffer“, „Fringe“ ir Europos šokio festivaliuose Nikosijoje, Kipre. Tais pačiais metais Julia ir Marias įkūrė „ZebraLine productions“ ir šiuo metu dirba prie naujų projektų.
Ką rinktis – Rytus ar Vakarus?
J.Strømgrenas – vienas produktyviausių Norvegijos scenos menininkų, per metus sukuriantis 5–8 spektaklius, o jo paties trupė per 18 veiklos metų spektaklius rodė jau beveik 60 pasaulio valstybių. Daug kartų Lietuvoje viešėjęs choreografas šįkart grįžta simboliškai – jo kadaise įvykusios pirmosios viešnagės Lietuvoje įspūdžiais grįstas, šešiolika valstybių apkeliavęs ir tarptautinio populiarumo sulaukęs spektaklis „Ten“ antradienio vakarą atidarys tarptautinį šiuolaikinio šokio festivalį „Naujasis Baltijos šokis '16“.
Spektaklio „Ten“ premjera 2001 m. įvyko būtent Lietuvoje, buvusiame Vilniaus kino teatre „Pergalė“. Prabėgus penkiolikai metų J.Strømgrenas darbą atnaujino, tačiau nieko jame nepakeitė. Spektaklyje keturi personažai iš buvusios Sovietų Sąjungos yra įstrigę kažkur erdvėje tarp Rytų ir Vakarų. Jiems kyla esminis klausimas – ar toliau judėti nežinomybės link, ar grįžti ten, kur viskas taip gerai pažįstama? Anuomet „Ten“ simbolizavo šiose platumose gyvenančių visuomenių pasirinkimą, tuo pačiu atspindėjo vakariečių suvokimą apie mus. Šiandien spektaklis interpretuojamas įvairiai, žiūrovai jį sieja ir su šių dienų Europos realijomis – migrantų krize ar įvykiais Ukrainoje.
Kūnui leis išsakyti viską
Po „ZebraLine“ ir Jo Strømgreno trupės pasirodymų festivalio svečiai iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro persikels į Menų spaustuvę. Čia su trupe „Fou Glorieux“ savo pirmąjį pilnos trukmės kaip choreografės darbą „So Blue“ pristatys žymiosios trupės „La La La Human Steps“ spektakliuose, įvairių garsenybių – tokių kaip legendiniai Frankas Zappa ir Davidas Bowie – projektuose ir koncertuose šokusi, Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos šokio ikona, užburiančia mūza ir virtuoziška atlikėja tituluojama Louise Lecavalier.
Pati choreografė apie šį spektaklį sako: „Norėjau kūnui leisti pasakyti viską, ką jis trokšta išsakyti, be jokios cenzūros, kad iš spontaniškų judesių gausos iškiltų kas nors tikra ir nekontroliuojama.“
Spektaklį „So Blue“ ji sukūrė 2012 m. ir jau pristatė jį penkiolikoje šalių. Žymioji L.Lecavalier yra pirmoji kanadietė, gavusi prestižinį Niujorko scenos menų prizą „Bessie Award“.
Jai įteiktas Kanados ordinas, taip pat Jeano A.Chalmerso nacionalinis apdovanojimas, kuris laikomas Kanados žymiausiu šokio prizu. 2014 m. choreografė už gyvenimo nuopelnus šokio menui buvo įvertinta Kanados generalinio gubernatoriaus scenos menų prizu, vienu svarbiausių šios šalies valstybinių apdovanojimų.
Niujorko žurnalas „Time Out“ pernai, anonsuodamas „So Blue“ pristatymą šiame mieste, rašė: „Lecavalier buvo „La La La Human Steps“ pankė princesė, agresyviai jaudinantis Édouardo Locko šokio hibridas, sukurtas iš roko jautrumo ir baletinio tikslumo. (...) Per visą „So Blue“ Lecavalier nesiliauja stebinti tuo, ką gali jos kūnas ir kaip jos intensyvumas komunikuoja su mumis.“ Kad Lietuvos publika geriau suvoktų šią legendinę šokėją supantį ilgametį tarptautinį šokio kontekstą, prieš pat spektaklį Vilniuje ir po jo Menų spaustuvės fojė suksis įvairių laikotarpių vaizdo filmai su L.Lecavalier.
