Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nauji Lietuvos meno rinkos žaidėjai – privatūs kolekcininkai

Architektas Daniel Libeskind Vilniuje pristatė Modernaus meno centro muziejaus pastato projektą
Sauliaus Žiūros nuotr. / Architektas Danielis Libeskindas Vilniuje pristatė Modernaus meno centro muziejaus pastato projektą
Šaltinis: 15min
10
Skaitysiu vėliau
A A

Lapkričio mėnesį paskelbus apie 2019 m. planuojamą Modernaus meno centro įkūrimą buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje, meno mylėtojai džiūgavo – pagaliau garsaus kolekcininko Viktoro Butkaus kolekcija ras savo namus ir taps atvira plačiajai vsuomenei.

Tai – reikšmingas žingsnis, žymintis naują etapą Lietuvos meno rinkoje. Privačios kolekcijos jau keletą metų vis labiau stiebiasi į aukštumas ir neretai lenkia veržlumo stokojančias valstybines institucijas.

Modernaus meno centre – daugiau nei 4000 kūrinių                    

Prieš septynerius metus Danguolės ir Viktoro Butkų įsteigtas Modernaus meno centras gali džiaugtis viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje. Šiuo metu jų žinioje yra daugiau nei 4000 kūrinių, reprezentuojančių 200 Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vizualiojo meno atstovų.

Vilniaus sav./Sauliaus Žiūros nuotr./Danielius Libeskindas, Viktoras Butkus ir Remigijus Šimašius
Vilniaus sav./Sauliaus Žiūros nuotr./Danielius Libeskindas, Viktoras Butkus ir Remigijus Šimašius

Kolekcija ir toliau pildoma, o belaukiant pasaulinio garso architekto Danielio Libeskindo suprojektuoto muziejaus, Modernaus meno centro kolektyvas jau spėjo suorganizuoti ne vieną edukacinį renginį ir projektą, išleisti užsienio autorių knygų lietuvių kalba.

Knygoje „Vieno muziejaus istorija“ Danguolė ir Viktoras Butkai teigia, jog pradėję kaupti meno kūrinių fondą, žengė į iki tol jiems nepažįstamą sritį, tačiau vylėsi, jog verslo pasaulyje įgyta patirtis bus pritaikoma ir dailės rinkoje.

Šiandien drąsiai galime teigti, jog jie neklydo, o panašiu keliu pasuko jau ne vienas privatus kolekcininkas.

Lietuvos dailės fondo planuose – galerija

VšĮ „Lietuvos dailės fondas“ tvarko advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ ir kolekcijos iniciatoriaus bei pagrindinio formuotojo advokato Rolando Valiūno sukauptus meno kūrinius. Nors fondas įkurtas 2013 m., tačiau kolekcija buvo kaupta daugiau nei dešimtmetį.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rolandas Valiūnas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Rolandas Valiūnas

Fondo direktorė Jurgita Semenauskienė teigia, jog pirmieji kūriniai buvo įsigyti interjero dekoravimo tikslais, tačiau būtent jie tapo impulsu pradėti plačiau domėtis Lietuvos daile. Taip kolekcijoje atsirado senieji Lietuvos žemėlapiai, istorinė grafika, skulptūra, lituanistinės knygos, reti spaudiniai, medalistika.

Šiuo metu kolekcijoje yra per 5000 eksponatų, dauguma jų – surinktas po pasaulį išsibarstęs lituanistinis paveldas.

„Lietuvos dailė mums reiškia ne tik lietuvių dailininkus, bet ir bet kurios kitos tautybės – žydų, lenkų, rusų, baltarusių ir kt. – menininkus, gyvenusius, besimokiusius, kūrusius dabartinėje Lietuvos teritorijoje, dažniausiai Vilniuje. Tačiau žvelgiame plačiau – į visą LDK teritoriją,“ – pasakoja J.Semenauskienė.                                                        

Šiuo metu kolekcijoje yra per 5000 eksponatų, dauguma jų – surinktas po pasaulį išsibarstęs lituanistinis paveldas.

Fondo direktorė teigia, jog netolimoje ateityje fondas ketina atidaryti dailės galeriją Užupyje, o kol kas fondo veiklos sklaida vyksta leidžiant meno albumus, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejais ir galerijomis, organizuojant parodas.

Fondo darbai yra eksponuojami Valdovų rūmų, Medininkų pilies muziejaus, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus, Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėse ekspozicijose.

Du fondai ir Tate Modern komiteto narių vizitas

Investicijų bendrovės „Enercom Capital“ valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas sako, jog kolekcijos formavimas prasidėjo paprastai – norint papuošti namus ir biurą. Ilgainiui susidomėjimas menu augo, tai skatino ir kolegų kolekcininkų, pvz., advokato Rolando Valiūno, veikla.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vilius Kavaliauskas ir Rita Navalinskaitė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Vilius Kavaliauskas ir Rita Navalinskaitė

Šiandien V.Kavaliauskas vadovauja dviem dailės fondams – Lietuvos išeivijos dailės fondui bei „Lewben Art Foundation“.

Prieš šešerius metus įkurtas Lietuvos išeivijos dailės fondas siekia į Lietuvą sugrąžinti kuo daugiau išeivijos menininkų kūrinių. „Lewben Art Foundation“ valdomą kolekciją sudaro Lietuvos ir užsienio autorių darbai, pradedant senąja daile ir tęsiant nuolat kolekciją papildančiais šiuolaikinio meno kūriniais.

„Prieš keletą metų negalėjau pagalvoti, kad kolekcionuosime šiuolaikinį meną, jo nesupratome ir nevertinome. Tačiau ilgainiui atsirado ir supratimas, ir interesas“, – sakė V.Kavaliauskas.

Fondų valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, jog skiriasi skirtingų meno laikotarpių kūrinių technika bei atlikimas, todėl įvairuoja ir jų laikymo, archyvavimo, eksponavimo būdai. Šiuolaikinio meno darbai neapsiriboja vien technika – „Lewben Art Foundation“ žinioje yra audiovizualinių kūrinių, performansų, kurie telpa į kompiuterio laikmeną ar į paprasčiausią menininko surašytą instrukciją.

„Lewben Art Foundation“ žinioje yra audiovizualinių kūrinių, performansų, kurie telpa į kompiuterio laikmeną ar į paprasčiausią menininko surašytą instrukciją.

Kelerius metus į priekį planuojamoje fondų veikloje yra bent po dvi parodas ir po vieną monografiją ar dailės albumą per metus. V.Kavaliauskas mini, jog šiuo metu pagrindinis tikslas yra į Lietuvą atvežti prestižinės Londono „Tate Modern“ galerijos komiteto narius, atsakingus už kūrinių iš Rytų Europos įsigijimą.

„Aliekame didelį tiriamąjį darbą, analizuojame, ką vertėtų pristatyti komiteto nariams. Šiuo metu Lietuvai „Tate Modern“ atstovauja tik D.Narkevičius bei J.Mekas. Norėtųsi, kad muziejus savo kolekcijoje turėtų daugiau Lietuvos menininkų kūrinių, kurie keltų susidomėjimą ne tik Lietuvos menu, bet ir pačia Lietuva“, – teigia V.Kavaliauskas.

Po skulptūrų parko – autoportretų kolekcija

Akmens skulptūrų parką „Vilnoja“ įkūręs verslininkas Vidmantas Martikonis ilgainiui ėmėsi kolekcionuoti ir autoportretus. Vyras teigia, kad kolekcininko gyslelę turėjo nuo vaikystės, kai kolekcionavo pašto ženklus, o augantis susidomėjimas daile ir keletas įsigytų autoportetų paskatino koncentruotis būtent į šį žanrą.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vidmantas Martikonis
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Vidmantas Martikonis

V.Martikonis teigia, jog taip vienu šūviu nušauna du zuikius –  ir susipažįsta su pačiu autoriumi, ir turi jo sukurtą darbą.

Verslininko autoportretų kolekcija neapsiriboja vien tapyba – joje galima rasti skulptūros, fotografijos ir net grafiti darbų.

Šiuo metu kolekcijoje yra apie 200 kūrinių, sukurtų 140 autorių, kurių visi, išskyrus vieną, yra lietuviai.

V.Martikonio tikslas – muziejus, įsikursiantis Konstitucijos prospekte. Nors dar 2015 m. turėję prasidėti muziejaus įrengimo darbai kol kas sustojo, kolekcininkas patikina – muziejus bus. O kol kas jo kolekciją bus galima išvysti Pilies galerijoje, kur jau nuo kovo mėnesio bus organizuojamos kintančios autoportetų parodos.

Nuo XVI a. iki Šarūno Saukos

Ką tik Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atidarytoje retrospektyvinėje tapytojo Šarūno Saukos parodoje „Žmogus su Saukos veidu“ galima išvysti daugybę Edmundo Armoškos sukauptų darbų – būtent jo kolekcijoje prieglobstį rado didžioji dalis Š.Saukos kūrybos.

Kolekcininko E.Armoškos dėka 2012-aisiais metais Š.Saukos, jo žmonos Nomedos Saukienės ir sūnaus Mykolo Saukos kūryba buvo pristatyta ir retrospektyvinėje parodoje Sankt Peterburge.

zmones24.lt/Foto naujienai: Edmundas Armoška, Agnė Šemberienė: plačiajai visuomenei!
zmones24.lt/Edmundas Armoška su dukra Agne

Patyręs verslininkas kolekcininko kelią pradėjo 8-ajame dešimtmetyje, o nuo 2007-ųjų pasitraukė iš verslo pasaulio ir visas savo jėgas skyrė meno kolekcionavimui, mecenavimui ir parodų organizavimui.

E.Armoškos kolekciją Radvilų rūmuose 2008 m. organizuotoje parodoje pristačiusi menotyrininkė Nijolė Tumėnienė rašė, jog ši kolekcija, stebinanti E.Armoškos užmojais, visų pirma išsiskiria tuo, kad yra sudaroma labai tikslingai, siekiant aprėpti visas Lietuvos dailės raidos apraiškas tapyboje nuo pat XVI a.

E.Armoška kolekcionuoja lietuvių autorių darbus, didelį dėmesį savo kolekcijoje skiria Vilniaus meno mokyklai, XX a. lietuvių modernizmui, Edmundo Samuolio, Šarūno Saukos kūrybai.

Komentarai: 10
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min