Viena iš parodos organizatorių, gyvenamųjų namų kompleksą sostinės Naujamiesčio rajone vystanti bendrovė „Oslo namai“ džiaugiasi, kad naujoji menų erdvė vis labiau padeda suaktyvinti kultūros sklaidą Vilniuje bei supažindina sostinės gyventojus tiek su jaunų, tiek su jau žinomų autorių kūryba.
Parodų salės iniciatoriai – Saulius Pilinkus ir Saulius Paukštys – „Oslo namų meno erdvėje" ketina rengti įvairias parodas, o jose eksponuojamus kūrinius bus galima įsigyti kaip šiuolaikinio interjero detales. Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad pirmoji paroda bus skirta graviūroms.
Graviūrų, kurios šiandien sudaro reikšmingą įvairiausių muziejų ir asmeninių rinkinių dalį, ištakos siejamos su Viduramžių auksakaliais – norėdami išsaugoti savo dirbiniams puošti naudojamus piešinius bei ornamentus, šiuos pavyzdžius jie pradėjo spausti ant popieriaus.
Netrukus, XV a. ketvirtajame dešimtmetyje, visų pirma Šiaurės Europoje, pradėta kurti savarankiškus raižinius ant vario plokščių ir juos spausdinti ant popieriaus. Greitai šią naujovę perėmė Italija, ir nuo XV a. vidurio graviūra išplito visoje Europoje.
Nuo pat atsiradimo pradžios graviūra buvo vertinama kaip reikšminga meninių idėjų ir informacijos sklaidos forma, ilgą laiką atlikusi dabartinės fotografijos funkcijas: su spausdintų vaizdų pagalba buvo galima susipažinti su įvairiausių vietovių, garsių praeities ir dabarties asmenybių atvaizdais, architektūros ir dailės kūriniais, net iki XX a. pradžios jos buvo naudojamos kaip knygų ar laikraščių iliustracijos.
Nors daugelis menininkų – tokių kaip Albrechtas Düreris, Lucas van Leidenas, Rembrandtas, Giovanni Battista Piranesi, Williamas Hogarthas, Williamas Blake‘as, Francisco Goya ir kiti – patys kurdavo graviūras kaip savarankiškus meninius vaizdus, tačiau nuo pat graviūros įsitvirtinimo meno rinkoje atsirado ir graverio-amatininko profesija, steigėsi atskiros graviravimo dirbtuvės.
Dauguma „Oslo namų meno erdvėje“ eksponuojamų graviūrų – medžio ar metalo raižiniai, iškomplektuotų leidinių fragmentai, turintys ir estetinę, ir istorinę vertę, dominantys kokybiška raižybos ir spaudos technika. Nedidelis formatas, laiko nugelsvintas popierius išsaugojo ir menines idėjas, ir daug kantrybės ir išmanymo reikalaujantį graverio darbą. Atsidūrę šiuolaikinėje aplinkoje, šie kūriniai tampa netikėta dabarties ir praeities dialogo forma.
Kita paroda naujojoje galerijoje supažindins su senaisiais Vilniaus atvirukais.
Meno galerija „Oslo namų meno erdvė“ įsikūrusi Mindaugo g.27.
