Būtent šio menininko vardas žymi lūžinį Lietuvos fotografijos raidos etapą. Jis laikomas vienu iš lietuvių fotografijos avangardo pradininkų, teigiama pranešime spaudai.
„A.Šeškaus kūryba reikšminga tuo, kad darė įtaką postmodernistinių tendencijų Lietuvos fotografijos mene atsiradimui“, – tokiais žodžiais parodos atidarymą pradėjo parodos kuratorė Margarita Matulytė. Jos žodžius lydėjo tibetietiškų indų skleidžiami garsai, kurie buvo pasirinkti neatsitiktinai.
„Garsai yra tam, kad mažiau reiktų kalbėti. Garsai yra tam, kad lengviau būtų suprasti nuotraukas, knygas (albumus), nes garsai, kaip ir nuotraukos, neturi nei pradžios nei pabaigos“, – garsų svarbą apibūdino parodos autorius.
Parodoje pristatyti du menininko Algirdo Šeškaus fotografijų albumai – „Archyvas (1975–1983m.)“ ir „Žaliasis tiltas“ (pirmasis menininko albumas).Parodoje pristatomos fotografijos pasakoja apie menininko Algirdo Šeškaus gyvenimą, kūrybą Pohuliankoje 1975–1983 m.
Pasak parodos kuratorės, menininkas mėgo eksperimentinę raišką, savitas idėjas, „mėgėjiškumo“ estetiką, todėl nuolat balansavo tarp „undergroundo“ ir oficialios scenos bei kritiškai vertino tradicinį realybės reprezentavimą. Tas pasireiškė neryškiais ir kompoziciškai „netvarkingais“ kadrais, minimalistine atspaudo forma, neįdomaus turinio parinktimi.
Devintojo dešimtmečio pradžioje nauja fotografine kalba prabilo ir Alfonsas Budvytis, Vytautas Balčytis, Remigijus Pačėsa bei kiti naujos bangos kūrėjai, kurie demonstravo pasyvių stebėtojų poziciją, alternatyvią vyravusiai tradicinei romantiškajai pasaulėjautai.
Paroda „Archyvas (Pohulianka)“ veiks iki birželio 27 dienos Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje.
