„Kai Žmonės Susitinka“/„When People Meet“ – tai nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ kino projektas, įvykdytas per aštuonis 2009 m. mėnesius (gegužė-gruodis), kurio tikslas buvo atrasti ir vystyti naujus kino istorijos pasakojimo būdus, skatinant projekto dalyvių tarpkultūrinį bendradarbiavimą.
Trisdešimties tarptautinių kino kūrėjų komanda, dirbusi penkiose kūrybinėse grupėse iš penkių skirtingų šalių (Italijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Lietuvos), gavo siužeto apmatus, kuriuos filmavo atskirai, remdamiesi eksperimentine projekto idėja – „kas nutinka, kai kino kūrėjas veikėjo siužeto vingius sužino tik kurdamas pasakojimą“.
Iš visos projekto metu dalyvių nufilmuotos medžiagos buvo sukurtas vienas bendras filmas PARK-79, pasakojantis istoriją iš penkių skirtingų perspektyvų, remiantis penkių projekte dalyvavusių šalių kultūriniais ypatumais. Projekto metu taip pat buvo kuriamas ir dokumentinis filmas, pristatysiantis visas filmo PARK-79 gamybos peripetijas, kuris taip pat bus parodytas po filmo peržiūros.
Kokie žmonės susitiko, kad ši idėja virstų kūnu, pasakoja projekto „Kai žmonės susitinka“ koordinatorė ir filmo PARK 79 prodiuserė Ieva Norvilienė: „Šiam projektui susibūrė ryškiausi jaunosios kartos kino profesionalai – „Sidabrinės Gervės“ bei tarptautinių kino festivalių apdovanojimus pelniusi režisierė Kristina Buožytė, ne vieną filmą su jaunais Lietuvos kino režisieriais nufilmavęs operatorius Feliksas Abrukauskas, šiais metais tarptautiniame filmų muzikos konkurse „Soundtrack_Cologne 6.0“ Peer Raben apdovanojimą pelnęs kompozitorius Titas Petrikis bei garso režisierius Vytis Puronas, kūręs garso dizainą televizijai BBC, ir garso restauravimo darbus tokioms kino kompanijoms kaip „Universal“, „Paramount“ ir „Dreamworks“.
Filmo režisierė Kristina Buožytė, praėjus įtemptam kūrimo laikui, prisimena, jog šauniausia buvo matyti dalyvių atsidavimą ir visišką pasinerią į darbą – kiekvienas stengėsi sukurti geriausią filmą, negailėdamas nei laiko, nei pastangų. Tokio eksperimentinio projekto pasisekimas priklauso tik nuo dalyvių geranoriškumo ir pastangų. Atvykusios komandos stebino savo energija, profesionalumu ir kūrybiškumu. Istorija kasdien keitėsi, todėl tiek dalyviai, tiek supervizoriai turėjo įsiklausyti vienas į kitą. Filmas – to atidumo ir tarpkultūrinio ryšio rezultatas, kuris pirmiausiai patikimas vertinti lietuvių publikai, o po to keliaus per užsienio festivalius, ir bus parodytas projekto dalyvių šalyse.
