Vienas labiausiai intriguojančių ir bene savičiausių XX-ojo a. rašytojų, kurio neįmanoma priskirti vienai literatūros sričiai – Franzas Kafka pavergė tris jaunus, nepriklausomus kūrėjus, kurie leidžiasi į Kafkos asmenybės paieškas.
Spektaklio „Pradžioje buvo Kafka“ choreografinius ir vaizdinius spendimus inspiravo „Metamorfozė“, o atspirties tašku tapo Franzo Kafkos „Laiškas tėvui“. Tai tikras laiškas Hermanui Kafkai, sūnaus parašytas po iširusių sužadėtuvių ir jau trečio nesėkmingo bandymo sukurti šeimą. Visgi, šis laiškas, siekiantis beveik aštuoniasdešimt jausmingomis mintimis išvagotų lapų, taip ir nepasiekė adresato.
Scenoje matant visiškai skirtingus tėvą ir sūnų atsiskleidžia konfliktai tarp noro kalbėti ir baimės būti nesuprastam; švelnumo poreikio ir apatijos; savarankiškumo, savo identiteto, savo šeimos kūrimo ir baimės nepaklusti tėvo valiai. Aštriausiomis šių konfliktų akimirkomis pasirodo „Draugas“ – tai mistinis personažas įkūnijantis tiesos, laisvės ir intuicijos jausmus. Šis personažas skatina bandyti, daryti, rizikuoti, nepasiduoti. Tai tarsi taurioji, dieviškoji, viską žinanti, švari Franzo prigimties pusė. Kompleksai, meilės stoka, rutina, idealai, stabai – visa tai nenugali ir ne pražudo, o tik šaukia kovoti ir ieškoti savęs, atsakymų bei ramybės. Dėl to Franzas atveria tėvui širdį – parodo laišką, bet tai – tik jo fantazija, tik laiške vykstanti kova, kuri realybėje tampa dar vienu susitaikymu, dar vienu savanorišku užsidarymu dėžutėje. Susitaikymu, bet ne pralaimėjimu.
Spektaklio choreografas – Taurūnas Bauža.
Spektaklis Kultūros fabrike bus rodomas penktadienį, 19 val.
