Prieš 80 metų ispanai būtų pasibaisėję išvydę García Lorcos „Publiką“ teatro scenoje. Homoseksualios meilės tema, nesuprantama pjesės forma ovacijų nebūtų sulaukusios. Šiandien iššūkis mestas Lietuvos publikai. Siurrealistinės poezijos labirintuose – žmogaus esmės ir teatro misijos paieškos. Jei žmogus – kaukių visuma, vadinasi, tikrasis veidas neegzistuoja? O teatras? Kokia turėtų būti jo pozicija: apgaulėmis žavėti žiūrovus ar ieškoti tiesos ir nuplėšti kaukes?Spektaklyje vaidina: Gytis IVANAUSKAS, Martynas NEDZINSKAS, Sergejus IVANOVAS, Viktorija KUODYTĖ, Edmundas MIKULSKIS, Elzė GUDAVIČIŪTĖ, Ainis STORPIRŠTIS, Eimutis KVOSČIAUSKAS, Dovydas STONČIUS, Vainius SODEIKA, Marius REPŠYS, Eglė ŠPOKAITĖ, Mindaugas JANKAUSKAS (tenoras), Arūnas SAKALAUSKAS, Emilija LATĖNAITĖ - BELIAUSKIENĖ, Antanas OBCARSKAS.
Ar kada nors bandėte paleisti sumuštinį nuo dangoraižio ir stebėti, kaip jis krenta? Būtent krentančio sumuštinio greičiu ir sukasi Gintaro Varno režisuotas britų dramaturgės Abi Morgan „Mažutis dinamitas“ („Tiny Dynamite“). Kauno valstybiniame dramos teatre pastatytame spektaklyje vaidina G. Varno mokiniai, „Utopia“ teatro aktoriai Elzė Gudavičiūtė, Vainius Sodeika ir Dovydas Stončius.
„Mažutis dinamitas“ kupinas tokių pat absurdiškų atsitiktinumų ir galimybių, kaip ir toji, kad jūsų išmestas sumuštinis užmuš gatve einantį niekuo nekaltą žmogelį. Tai savotiškos meilės istorija, tokia pat trapi kaip ir patys jos veikėjai. Įskaudinti, kiek pasiklydę jaunuoliai ir jų poelgiai sprogdina kiekvieną sceną; ir lyg domino žaidime – visa tyliai, bet chaotiškai griūva... Šioje istorijoje ir veikėjų dialoge nėra nieko nereikalinga. Žaibo trenksmas, pietūs su paštininku ar moteris, iš dangaus nukrentanti į laivą su miltais – viskas patenka į dinamitu pabarstytą tragiškai komišką sūkurį, kuris anksčiau ar vėliau įtraukia ir žiūrovą...
Pjesė „Mažutis dinamitas“ 2001 metais gimė susivienijus tikram Didžios Britanijos teatro arsenalui: žymiai dramaturgei Abi Morgan, daugiau nei dešimties metų patirtį turinčiai fizinio teatro kompanijai „Frantic Assembly“ ir naujos dramaturgijos kalvei „Paines Plough“. Tuomet spektaklis sulaukė itin didelio dėmesio ir nuskynė keletą garbių apdovanojimų.
Kinematografišką scenų kaitą G. Varnas ir scenografas Gintaras Makarevičius įgyvendina panaudodami video projekcijas ir jų atspindžius, o garsinę atmosferą išradingais niuansais formuoja kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio muzika.
„Pjesėje nėra nieko, dėl ko mūsų publika eina iš proto: nėra žvaigždžių (taip Lietuvoje vadinami TV ekrane pastoviai ar dažnai mirguliuojantys veidai), nėra muilo operų intrigos ir aistrų, nėra komedijos. Spektaklis skirtas tiems, kam iš tiesų įdomi šiuolaikinio žmogaus būtis“, – sakė režisierius.
