Teatro grupė pristatė Elingos Noreikaitės režisuotą spektaklį „Man tik patinka skraidyti“ pagal JAV rašytojo, filosofo ir publicisto Richardo Bacho apysaką „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“.
Spektaklio autoriai atvirai klausia, ar verta betarpiškai siekti tobulumo. Atsisakę romantiškos patetikos, moralizavimo bei iliustracijų, metaforiško judesio kalba aktoriai svarsto, kur (ar) yra žmogaus ribos, kokia (ar) yra prasmė jas griauti, kodėl (ar) iš tikrųjų svarbu nuolat stiebtis neegzistuojančio tobulumo link. Galų gale, koks to rezultatas? Atradimas? Džiaugsmas? Ar kančia?
Kiekvieną kartą iš naujo išgyvenanti Džonatano Livingstono Žuvėdros istoriją, pagrindinio vaidmens atlikėja Raminta Kairytė įsitikinusi, kad pasiduoti, net jei ir labai sunku, niekad nevalia.
„Svarbiausia – siekti savo tikslo. Eiti, griūti, atsistoti“, – tvirtino ji.
Jos personažo Džo tikslas – absoliuti tobulybė. Iš to ir kyla pagrindinis spektaklio konfliktas: tobulybės pasiekti neįmanoma. Visa, ką mes galime padaryti – tiesiog stengtis. Bet ar rezultatas vertas pastangų?
Spektaklio „Man tik patinka skraidyti“ aktoriai nėra profesionalai – padedami Maskvoje Vladimiro Chotinenkos kurse kino režisūrą baigusio teatro studijos MI11 įkūrėjo ir spektaklio meno vadovo Michailo Mitronino, aktoriai siekia pranokti „mėgėjų“ etiketę klijuojančiųjų lūkesčius.
Režisierė – E. Noreikaitė, choreografės – Eglė Kančauskaitė ir Inga Plataunaitė, kostiumų dailininkė – Jekaterina Cyvilko.
„Man tik patinka skraidyti“ bus rodomas vasario 21,28 dienomis Pranciškonų rūmuose, Trakų g. 9/1.
