Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškis – zona, kurioje Kauno rajono valdžia užsimojo įkurti naują kurortą

Kilnojama prieplauka Zapyškyje
"Ji" redakcijos archyvo nuotr. / Kilnojama prieplauka Zapyškyje
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kauno rajono vadovai per kelerius metus tikisi sujungti Kulautuvą, Kačerginę ir Zapyškį dviračių takais bei lyniniu keltu per Nemuną. Šį abu upės krantus apimantį regioną norima paversti kurortu.

Tarpukario Lietuvoje šalia Kauno, pušyne, prie upės esantis Kulautuvos miestelis jau yra turėjęs kurorto statusą, buvo mėgstamas laikinosios sostinės gyventojų. Tačiau sovietmečiu šio statuso miestelis neteko.

Tikisi susigrąžinti kurorto statusą

Šiuo metu Kauno rajono valdžia viliasi Kulautuvai sugrąžinti kurorto statusą. „To galime pasiekti sujungus ir kitus miestelius, kurie yra kitoje Nemuno pusėje – Kačerginę ir Zapyškį“, – mano Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis.

Kulautuvoje baigiamas įgyvendinti daugiau kaip 4 mln. litų vertės infrastruktūros gerinimo projektas.

Kulautuvos miestelyje yra baigiamas įgyvendinti daugiau kaip 4 mln. litų vertės infrastruktūros gerinimo projektas: jau išvalytas Narėpos upelis ir tvenkiniai, atnaujinta vasaros estrada, įrengtas apšvietimas.

„Pagilinus buvusį Kulautuvos žvyro karjerą, jame įrengtas Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantis paplūdimys su gelbėjimo stotimi, žaidimų aikštelėmis, persirengimo kabinomis, treniruokliais, specialiais laiptais neįgaliesiems“, – kalbėjo R.Pudževelis.

Sauliaus Tvirbuto nuotr./Kulautuvos paplūdimys
Sauliaus Tvirbuto nuotr./Kulautuvos paplūdimys

Jau šį rudenį miestelyje planuojama atidaryti kardiologijos ir neurologijos ligų reabilitacijos kliniką. Ateities planuose – nedidelis SPA centras, viešojo maitinimo įstaigos. Kulautuvoje yra rasta mineralinio vandens šaltinių.

Per upę perkels unikalus keltas

Šiemet dviračių taku bus sujungta Kauno miesto ribose esanti Marvelė ir rajono miestelis Kačerginė. Po to jis drieksis iki Zapyškio.

Kelias tiesiamas ir kitame Nemuno krante: ten statoma trasa nuo Šilelio iki Netonių. Vėliau ji turėtų pasiekti ir Kulautuvą. Tada būtų suformuotas vadinamasis Pakaunės žiedas.

Žiedui susijungti trukdo tik Nemunas. Todėl planuojama įrengti keltuvą, kuris sujugs Kulautuvą ir Zapyškį.

Žiedui susijungti trukdo tik Nemunas. Todėl planuojama įrengti keltuvą, kuris sujugs Kulautuvą ir Zapyškį.

Dešiniajame Nemuno krante keltuvo kabinos būtų pakeltos į 46 metrų aukštį, kad netrukdytų plaukti laivams.

Keleivius per upę kelsiančio keltuvo kabinų sienos bus skaidrios, todėl kartu jos taps ir apžvalgos aikštele, iš kurios atsivers įspūdingas kraštovaizdis. Įrenginiu bus galima gabenti ir dviračius.

Pasak R.Pudževelio, šis projektas galėtų kainuoti apie 3-6 mln. litų, tam bus bandoma pritraukti ES fondų lėšas. „Tikimės, kad iki 2020 m. šie sumanymai bus įgyvendinti“, – vylėsi R.Pudževelis.

Bus ir slidinėjimo trasos?

Iki 2020 m. Kauno rajono teritorijoje taip pat planuojama įrengti 3 kempingus, kartu su privačiomis investicijomis atnaujinti Kačerginės „Nemuno žiedo“ automobilių lenktynių trasą, įrengti stovyklavietes, apžvalgos aikšteles, slidinėjimo trasą.

„Slidinėjimo trasą prie Kačerginės galima įrengti ir šlaituose, ir lygumose“, – sakė R.Pudževelis.

Kauno rajone yra parengtos penkios galimybių studijos, išskirta 13 teritorijų, kuriose būtų galima aktyviai plėtoti turizmą.

Vilniaus universiteto docentė Aida Mačerskienė, viena iš Kauno rajono turizmo plėtros teritorijų plėtros iki 2020 m. specialaus plano rengėjų, mano, kad pakaunėje didžiausia potencialą turi sveikatos, kultūrinis, verslo, šeimų, pramoginis ir žaliasis turizmas.

„Gamtiniam turizmui plėtotis yra puikių galimybių ne tik Nemuno, bet ir Nevėžio, Dubysos, Nėries slėniuose, tačiau juose reikia sukurti infrastruktūrą“, – kalbėjo docentė.

Kartu su specialiuoju planu Kauno rajone yra parengtos penkios galimybių studijos, išskirta 13 teritorijų, kuriose būtų galima aktyviai plėtoti turizmą.

Tačiau įgyvedinti visą turizmo viziją Kauno rajone kainuotų 85 mln. litų.

Šiuo metu kurorto statusą turi tik Palanga, Neringa, Druskininkai, Birštonas. Kurortinių teritorijų yra Trakų, Zarasų, Ignalinos ir Anykščių rajonuose.

Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas,sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas gydymui, profilaktikai ir poilsiui.

Kurortinėms teritorijoms keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms.

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min