Žygis motociklais „Aplink Lietuvą 2010“: Penkta diena (nuotraukos)

Indrė: Smagi diena, po itin nuostabios dienos. Poilsio diena praėjo šiek tiek kitaip, nei visų kitų. Užpuolė visiška ramybė ir gerumas. Kelionė tapo tikromis atostogomis ir malonumu – ačiū „smauglių“ vadui. Rytas, viską lyg ir spėjome, pajudame antri. Pravažiuojam kelis kilometrus ir sustoja Emilės motociklas. Sutvarkom ir važiuojame toliau. Itin gražioje vietoje prasideda žvyriukas. Tačiau kiek gražios apylinkės, tiek be proto šlykštus buvo žvyrkelis, kuriuo teko važiuoti gan nemažą atstumą. Tirpsta rankos, akys didėja, bet laikomės. Kaip pasakė vienos komandos vedlys – visą kelią šokau su motociklu.  Situacija vis gerėja, iš kalbų panašu, kad visiems. Pirmos dienos absoliučiai nesulyginamos su dabartimi. Greičiai didėja, motociklai juda vienu kūnu.

Žygis motociklais „Aplink Lietuvą 2010“: Penkta diena

Šiandien prie mūsų prisijungė dar keletas dalyvių. Mūsų komandą pusdienį lydėjo trys enduristai iš Klaipėdos, prie „smauglių“ prisijungė vienas narys, ir jau vakare, likusiam maršrutui įveikti atvyko senjorų komanda.

Technika vis karts nuo karto pagenda, bet ir susitvarko. Visi važiuoja, niekas „nenusirašė“, tikim, kad taip toliau ir bus.

Šiandien supratau, kas yra skrydis per priekį, įveikėm Rambyno kalną, nors beproto bijojau. Nei kiek neabejodama sakau – tai pačios geriausios atostogos mano gyvenime ir jos tikrai kartosis dar ne kartą.

Dainius: Poilsio diena vėl leido man važiuoti kaip naujam! Plaukiantys žvyrkeliai, išgarsintas Rambyno kalnas, Panemunė, kaimo vaikų parodytas tiltukas, skanūs pietūs Jurbarko šašlykinėje, motociklų „svingerizmas“ ir pagaliau – Vyštytis.

Ramūnas: Rytas nušvito naujom spalvom, nes atsikėliau tarytum naujas, (visą kelionę jaučiamas miego trūkumas). Vakar gerai pailsėjom, pasipirtinom. Važiavimas po poilsio dienos daug lengvesnis, komanda net susiruošė viena pirmų, tad startuojame pakylėta nuotaika. Po Rusnės mus pasitinka keistas žvyrkelis, motociklas tamposi po visą kelią, tarytum kas būtų kokio tepalo pripylęs ant kelio, važiavimo greitis privalo būti didelis, nes lėtai važiuojant tokiais keliais yra dar sunkiau. Ačiū Dievui visi sėkmingai važiuojame smėlėtais, žvyruotais keliais ir pasiekiame šios dienos didžiausią išbandymą – Rambyno kalną.

Žygis motociklais „Aplink Lietuvą 2010“: Penkta diena

Didelis, status vingiuotas kalnas su pasvirusiu smėlėtu vingiuotu takeliu, paskanintu skersai gulinčiomis šaknimis ir fantaziją žadinančiu skardžiu, kuris mielai priglaus tavo ir tavo technikos likučius po griuvimo. Tai toks tas Rambyno kalnas. Gerai kad motina gamta mums buvo gailestinga ir neverkė lietumi, tad galėjome džiaugtis stabiliu gruntu. Visi nesunkiai įveikiame tą siaubą ir tolimesnis kelias – vienas malonumas. Nebūtume enduristais jeigu nepasuktume nuo numatyto kelio, numatytą asfaltuotą kelio etapą keičiame nežinomybe, lendame į siaurus takelius, navigacijoje blankiai pilkos spalvos spalvos pažymėtais punktyriniais keliais, ta spalva žymimi keliukai, kuriais kartais praeina laukiniai žvėrys. Netrukus įsitikiname, kad šernų ar briedžių praeinamumas kur kas didesnis už motociklus, nes prakaituodami traukiame Dainiaus BMW iš gilios balos. Tai tik eilinis nuotykis mūsų kelionėje, todėl visi priima tai kaip eilinį išbandymą.

Reziume –  Diena buvo puiki, oras tobulas, nei lyja, nei karšta, keliai nenuobodūs, o technika nepaveda. Tiesa, turėjome keletą kritimų. Dunse, mūsų kelionės ekstremalas, paguldė savo techniką net du kartus, o tai jau įvykis. Kartą neišsilaikė ir Indrė, kažkokie krūmai neleido ryžtingai važiuoti pasirinkta kelio dalimi, tad teko prigulti... Emilė verta pagarbos, nes viena ranka bandė įveikti Rambyno kalną (antra nelabai veikia po KTM bandymų), tad didžiulė pagarba jai ir šiaip moterims. Rytoj laukia vienas sunkiausių etapų, tad einame ilsėtis.

Donatas: Du „batonai“ – neįprastas reikalas. Primena „pakatuškes“ Nemenčinėje. Aišku, kad kaltos padangos, nes jos lengvai pasidėvėjo kelionėje iš Būtingės į Klaipėdą. Greitis, kaip žinia, neigiamai įtakoja padangų būklę. Pirmasis „batonas“ elementarus „Afrikos“ „paguldymas“ pievoje. Antrasis – rimtesnis, po kurio 10 minučių nesupratau dėl ko griuvau. Motociklo nuostoliai standartiniai, sulankstytos apsaugos, nulūžęs duslintuvas ir t.t.. Rambyno kalnas pasirodė netoks baisus, kaip visi pasakoja. Panemunė – fantastiška savo vaizdais ir vingiuotais pievų keliukais. Puiki nevarginanti diena, lengva diena.

Žygis motociklais „Aplink Lietuvą 2010“: Penkta diena

Sigita: Diena puiki jau vien dėlto, kad grįžome į nakvynės vietą dar saulei nenusileidus. Kitos komandos, kurių sudėtyje patyrę enduristai, grįžo panašiu metu, tik jie, žinoma, važiavo sunkesniais keliais (arba išvis be kelių). Gana nemažai važiavom puriu žvyru, kuris šiek tiek tampė motociklą į šonus. Dienos pradžioje tai kėlė baimę, vėliau atrodė absoliučiai normalu, o po pietų pradėjo netgi patikti. Man smagu jausti, kaip aš priprantu prie savo motociklo, prie įvairaus pagrindo. Ir jaučiu kiek dar daug galimybių mokytis. Tiesa, dar neblogai pasilinksminome vakare keisdamiesi motociklais, išbandėme skirtingas technikas. Supratau, kad visgi sudėtingą tikslą sau užsibrėžiau išvažiavusi tokiu sunkiu motociklu. Dabar su lengvu nerimu laukiu smėlėtosios Dzūkijos.