Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dviračiais keliaujame po Lietuvą

dviratisBFL
K.Kavolėlio/BFL nuotr. / Vasarą keliauti dviračiais vilioja visi regioniniai parkai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusį penktadienį apžvelgėme puikiąsias Pajūrio ir pamario trasas, užsukome į Šiaulių kraštą, prašokome pro Dubysos regioninį parką, Nemuno dviračių trasą, aplankėme Aukštadvario apylinkes. Šįkart – dar keli Lietuvos regionai ir žvilgsnis į galimus dviračių maršrutus.

Mažoka informacijos apie Suvalkiją

Į Suvalkiją akys nukrypo aptikus informacijos apie Suvalkijos dviračių žiedą. Paieškojus pavyko rasti bene vienintelį šaltinį, kuriame bent jau suminimi galimi dviračių maršrutai Suvalkijoje. Tai – „Sūduvos gido“ interneto tinklalapis (suduvosgidas.lt).

Dviračių maršrutų čia galima rasti netgi keliose vietose – „Turizmas dviračiais“, „Turistinės trasos“ skyriuose. Pavyko suskaičiuoti 7 skirtingo – nuo 50 iki daugiau nei 100 km ilgių maršrutų. Beveik visi jie žiediniai – prasideda ir baigiasi tame pačiame taške. Yra maršrutų, prasidedančių Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Kalvarijoje, Vilkaviškyje.

Į šiuos kraštus gali suvilioti galimybė aplankyti Plokščių kaimą su jo jau gana žymia gatvele, kuria net ir karštą dieną teka upelis. Pajevonių seniūnija siūlo „Piliakalnių takų“ maršrutą, kuriame yra netgi ir kalnų serpentino trasa.

Vis dėlto, svetainėje pateikiami aprašymai yra kuklūs – nėra maršruto žemėlapių, schemų, neretai trūksta ir atstumų. Tėra išvardintos gyvenvietės, kiti pakelės objektai. Norint važiuoti pagal tokią informaciją, pirma reikėtų sėsti prie žemėlapio ir nusibrėžti maršrutą.

Senojo geležinkelio pėdsakais

Leidžiantis į Dzūkiją, nacionalinio parko link, pakeliui galima surasti (ir įdomiai pasivažinėti) maršrutu, kuris vadinamas „Olity-Orany“. Tai yra trasa senojo, carinės Rusijos laikais statyto geležinkelio Alytus–Varėna keliu.

Tai maždaug 50 km ilgio trasa geležinkelio pylimu, einančiu mažai naudojamu vieškeliu, pakeliui pravažiuojant pro senus, išlikusius geležinkelio kelio fragmentus – tiltų griuvėsius, ilgus tunelius upelių pralaidas.

Specialiai šiam maršrutui yra sukurta ir svetainė www.olitaorany.projektas.lt. Joje galima rasti ir žemėlapį su pažymėtais geležinkelio objektų likučiais.

Dzūkijos nacionalinio parko direkcija savo tinklalapyje www.dzukijosparkas.lt dviratininkams siūlo tris maršrutus. Pateikiamos tik maršrutų schemos – žemėlapių internete nėra, bet tai neturėtų būti kliūtis. Visi jie prasideda ir baigiasi Marcinkonyse. Tai patogu, nes iki šiol į Marcinkonis galima nuvažiuoti traukiniu. Maršrutai – vienos dienos, 27–40 km ilgio, didžioji dalis – negrįstais keliais, tad savaitgalį nuvykus į Marcinkonis, veikti bus ką.

Važiuojant maršrutais galima pasiekti Čepkelių rezervatą, miškų apsuptyje esantį etnografinį Musteikos kaimą, Margionis ir šalia jų esantį šaltinį, vadinamą Bobos daržu, kuriame prasideda Skroblaus upelis. Taip pat – užsukti į senove alsuojantį etnografinį Zervynų kaimą, apžiūrėti „Ūlos akį“ – šaltinį, kurio gylis – net 23 metrai.

Parko direkcijos tinklalapyje aprašomi ir apžvalginiai pėsčiųjų takai – tai dar viena galimybė dviratininkams.

Neries regioninis parkas ir jo trasos

Keliantis arčiau Vilniaus norisi išskirti Neries regioninį parką (www.neriesparkas.lt), kuriame turistinės trasos tikrai gerai įrengtos – yra stendai, nuorodos. Trasos išsidėsčiusios abipus Neries.

Dauguma takų – pažintiniai pėsčiųjų, kurie yra dešiniajame Neries krante. Bet juos, jeigu nevežate ant bagažinės vaikų, galima pravažiuoti ir dviračiais. Mat kai kuriose vietose gali tekti nulipti nuo dviračio ir jį pasistūmėti arba užsinešti.

Kairiajame upės krante yra trasa, kuri kaip tik tiks pusdienio pasivažinėjimui dviračiu. Ji taip ir vadinama – Kairiojo Neries kranto turistinė trasa. Tai 23 km ilgio, pažymėta rodyklėmis trasa, todėl nepaklysite ir smarkiai nepavargsite. Trasa beveik visur driekiasi miško keliukais, tiesa, juose galite sutikti ir automobilių – direkcija šią trasą vadina universalia, tinkančia ir dviratininkams, ir pėstiesiems, ir automobiliams.

Gražiu Neries slėnio kraštovaizdžiu einančioje trasoje – gausu kultūros, gamtos, archeologinių paminklų, mitologinių vietų.

Šis maršrutas geras ir tuo, kad patogu atvykti ne tik vilniečiams, bet ir kauniečiams – iki jo patogu atvažiuoti ir kartu atsivežti dviračius traukiniu. Specialiai šiam maršrutui yra sukurta ir svetainė olitaorany.projektas.lt. Joje galima rasti ir žemėlapį su pažymėtais geležinkelio objektų likučiais.

Aukštaitijos ežerynų trauka

Nuo Vilniaus kylant į viršų, pasitinka Aukštaitijos nacionalinis parkas. Gausiai lankomas turistų, bet vis tiek nenuvalkiotas ir jame kaskart yra ką veikti. Vandens malūnai Ginučiuose, Pakretuonėje, Stripeikiuose, piliakalniai, bitininkystės muziejus Stripeikiuose, Ladakalnis nuo kurio atsiveria puikus vaizdas į aplinkinius ežerus, greta esantis Puziniškio ąžuolas su ne mažiau gražiais vaizdais, piliakalniai ir pilkapiai.

Vien dėl ežerų gausos šis rajonas yra patrauklus keliaujantiems. Patogus jis ir dėl to, kad čia galima daug kur apsistoti nakvynei – tiek kaimo turizmo sodyboje, tiek stovyklavietėje, taip pat netrūksta vietų, kur galima pavalgyti. Nesudėtinga į jį atvykti traukiniu.

Aukštaitijos nacionalinio parko tinklalapyje  yra visas parko žemėlapis, lankytinų objektų aprašymai. Norėtųsi dar ir pačių trasų aprašymų – taip būtų patogiau keliaujantiems. Žemėlapyje pažymėtos 3 trasos, dvi iš kurių prasideda ir baigiasi parko teritorijoje. Viena – 26 kilometrų ilgio Kretuono žiedas, apsukantis Kretuono ežerą, einantis pro Pakretuonės vandens malūną, Žeimenio ežero pakrante, pro Kaltanėnus.

Pagrindinė parko trasa – 51 km ilgio ir ji apsuka visus žymiausius parko objektus. Prasideda ir baigiasi Palūšėje. Šiek tiek pasinagrinėjus žemėlapį, nesunkiai pavyks atrasti vieną ar kitą keliuką, kuriais galima sujungti Kretuono žiedą su pagrindine parko trasa.

Keliaujant dar toliau į šiaurę – Zarasų kraštas ir Gražutės regioninis parkas (www.grazute.lt). Jame pažymėtos dvi dviračių trasos – didysis ir mažasis žiedai. Ilgesnioji driekiasi 45 km, trumpesnioji – 37 km. Tiesa, kaip skelbiama parko tinklalapyje, iki birželio 15 dienos tvarkomas medinis tiltas per Šventosios upę, todėl didžiojo žiedo rekomenduojama atsisakyti.

Keli naudingi interneto adresai

www.savaitgalis.lt

Pasirinkus skyrių „Kelionės Lietuvoje“ ir kategoriją „Dviračių maršrutai“ pradžiugina net 61 įrašas – dviračių trasos ar maršruto aprašymas. Tai atrodo kaip lobis, nors pradėjus gilintis pasirodo, kad maršrutų aprašymai yra labai nelygiaverčiai. Vieni išsamūs su atstumais, kituose tiesiog išvardinti tarpiniai maršruto taškai.

www.bikely.com

Tai pasaulinė dviračių trasų ir maršrutų svetainė, kurią pildo patys dviratininkai. Todėl trasų su Lietuvos vardu čia tikrai nemažai. Spustelėjus „Find“, „Advanced Search“, „Country“ pasirinkus „Lithuania“ ir paspaudus „Search“, sistema pateikia 342 maršrutus. Didžiausias šios svetainės privalumas – „Google Maps“ žemėlapiai, ant kurių pažymėtos trasos pagal GPS rodmenis. Jas galima atsisiųsti ir perkelti į savo GPS įrenginį. Nurodomi ilgiai, yra pastabų apie patį maršrutą – kokio jis tipo (sunkumas, kalnų dviračių, asfaltuotais keliais ar bekele), laikas, per kiek jį nuvažiavo jo autorius.

www.tourism.lt

Turizmo departamento tinklalapyje irgi galima rasti naudingos informacijos ruošiantis pakeliauti dviračiu. Tai – turizmo informacijos centrų miestuose bei rajonuose ir nacionaliniuose parkuose sąrašai. Nuo čia galima pradėti žvalgytis informacijos, nes pateikiami ir centrų interneto adresai. Tiesa, surasti šiuos sąrašus ne taip ir lengva – geriausia paieškos laukelyje įvesti „turizmo informacijos centrai“.

www.gerasdviratis.lt/forum, velomanai.lt/forumas

Dviračių mėgėjų ir entuziastų forumai, kuriuose galite rasti patarimų, maršrutų, paklausti, susirasti bendrakeleivių, bendraminčių.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min