Kur keliauti dviračiu Lietuvoje

Pamėginsime apžvelgti bent dalį trasų ir galimų maršrutų dviratininkams Lietuvoje.

Pajūris pasiruošęs geriausiai

Pažymėtos (žemėlapyje ar dar geriau – kelyje) trasos turi gerą bruožą – paprastai jos eina vaizdingomis vietovėmis, apsuka lankytinus objektus.

Lietuvos pajūrį šiuo atžvilgiu galima laikyti lyderiu. Čia driekiasi maždaug 215 km ilgio Pajūrio dviračių trasa, kuri yra viena geriausiai aprašytų ir pažymėtų specialiais ženklais trasų. Trasos centras – pradžia ir pabaiga – Klaipėdoje.

Viena jos dalių – populiarus tarp atostogaujančių Kuršių nerijos dviračių takas, kurio ilgis – apie 50 km. Kita 110 km ilgio atkarpa driekiasi nuo Klaipėdos iki Rusnės salos. Trečioji iš Klaipėdos suka šiaurėn ir ja galima pasiekti Būtingę pakeliui aplankant Palangą, Šventąją.

Trasos rengėjai siūlo kelis kelionių maršrutų variantus, besiskiriančius savo trukme. Nuo 2 dienų, maždaug 88 km ilgio kelionės Palangos maršrutu (Klaipėda–Palanga–Šventoji–Klaipėda) iki 5 dienų, 215 km ilgio žygio, aplankant Palangą, Rusnės salą, lietuviškąją Veneciją – Mingės kaimą, Ventės ragą, persikeliant laivu per Kuršių marias ir tęsiant kelionę Kuršių nerijos dviračių taku atgal į Klaipėdą.

Žinoma, kelionės trukmė priklausys nuo to, kaip sparčiai minsite, kur lankysitės ir kiek laiko stoviniuosite.

Pajūrio dviračių trasa yra puikiai aprašyta, kartu su kelionės patarimais, lankytinų objektų aprašymais, detaliais žemėlapiais. Šį kelionės vadovą galima nemokamai atsisiųsti iš www.bicycle.lt/pajuriotrasa/ tinklalapio.

Pajūrio dviračių trasa jungiasi su Nemuno dviračių trasa, kuria, aplankant Panemunės pilis, galima pasiekti Kauną – apie 200 kilometrų nuo Rusnės. Tiesa, didžioji dalis maršruto, anot trasos vadovo, sutampa su automobilių keliais.

Dalis Nemuno dviračių trasos eina ir kita puse – kairiuoju Nemuno krantu. Prasideda ties Jurbarku ir pasiekia Kauną, aplankant Kidulius, Kriūkus, Zapyškį, Kačerginę ir kitus šalia Nemuno esančius nedidelius miestelius, kaimelius. Šios trasos atkarpos ilgis – apie 100 km, iš kurių apie 30 km yra gruntiniai keliukai.

Yra išleistas ir šios trasos vadovas, tiesa, jo nemokamai skaitmeninės laikmenoje atsisiųsti surasti nepavyko. Reikėtų pirkti įprastą – popierinį, kuris taip ir vadinasi „Nemuno dviračių trasa“.

Kurtuvėnų dviračių trasos patiks visiems

Toliau nuo Vakarų Lietuvos ne viskas taip gražu. Tokių ilgų, žymėtų trasų nėra, dauguma jų apsiriboja vienu rajonu ar regioniniu, nacionaliniu parku.

Taip pat, tolstant nuo Vakarų Lietuvos, mažėja informacijos – tenka nerti į internetą ir ieškoti žinių apie pasirinktą vietą.

Tačiau ir dejuoti nereikia – pirmajam „užsikabinimui“ informacijos pateikiama beveik kiekviename regioninio, nacionalinio parko direkcijos ar turizmo informacijos centro interneto svetainės puslapyje. Toliau jau – išmonės reikalas. Turėdami po ranka žemėlapį, tikrai nesunkiai susidėliosite asmeninį maršrutą.

Smagu dviračiais pasivažinėti Šiaulių apylinkėse, Kurtuvėnų regioniniame parke. Parko direkcija yra aprašiusi 2 dviračių trasas: 17 km ilgio Šiauliai-Bubiai-Kurtuvėnai ir 33 km ilgio Kurtuvėnų žiedą. Abiejų trasų atkarpa nuo Bubių iki Kurtuvėnų sutampa, dalis jos eina dviračių taku. Ilgesniojoje trasoje pasitaikys ir daugiau smėlėtų, miško keliukų.

Kurtuvėnų regioninio parko interneto svetainėje www.kurtuva.lt abi šios trasos gana turiningai aprašytos, yra turistinis žemėlapis. Iš asmeninės patirties šių eilučių autorius gali patarti, jog šiame parke pavažinėti dviračiu tikrai verta – vietovės gražios, keliukai smagūs, įdomūs lankytini objektai.

Be to, Bubiuose yra ir įdomi, smagi kalnų dviračių trasa. Tad tai gali būti puiki išvyka visai šeimai – patenkinti bus ir pasportuoti, ir pasivažinėti dviračiu norintys šeimos nariai. Juolab Šiaulius pasiekti galima ne tik autobusu ar automobiliu, bet ir traukiniu.

Traukia Aukštadvario ežerai ir objektai

Tarp Vilniaus ir Kauno esantis Aukštadvario regioninis parkas yra puiki vieta pasivažinėti dviračiais, pasimaudyti ežeruose, pasigrožėti gamtos ir pasidomėti istoriniais paminklais. Aktyvios veiklos čia pakaktų visam savaitgaliui. Tenka prisipažinti – tai viena mėgstamiausių šių eilučių autoriaus vietovė.

Aukštadvario regioninio parko interneto svetainėje www.arp.lt galima gauti skaitmeninį turistinį žemėlapį su pažymėtais pažintiniais takais. Yra pateikiami ir trumpi trasų aprašymai, bet trūksta daugiau informacijos apie lankomus objektus. Išsamiau maršrutai ir lankytini objektai yra aprašomi www.trakai-visit.lt tinklalapyje (skyrius „Turistiniai maršrutai“).

Keliones dviračiais geriausia pradėti Aukštadvario miestelyje. Gedanonių kalvos maršrutas – tai 25 km ilgio kilpa, kuria pravažiuojama pro garsiąją Velnio duobę, termokarstinius Škilietų ežerus, Pamiškės piliakalnį, nuo kurio atsiveria puikus apylinkių vaizdas. Aplankomas Mergiškių kalkakmenis, aukščiausia apylinkėse Gedanonių kalva. Visas maršrutas eina negrįstais miško keliukais, daug nuokalnių, įkalnių, mažai civilizacijos.

Į kitą pusę nuo Aukštadvario yra ilgesnių maršrutų. Žemėlapyje pažymėtų dviračių trasų bendra ilgių suma – daugiau nei 60 km, dalis jų driekiasi ir asfaltuotais, mažo intensyvumo keliukais. Trasos eina pro Nikronių akmenį, kur, kaip pasakojama, lenkas užkasė savo pinigus, Strėvos įgriuvą (arba „Zapadla jama“, kaip ją vadina vietiniai). Važiuojant galima aplankyti ir Strėvos, Žuklijų piliakalnius, apsukti Vilkokšnio ežerą.

Tiesa, šioje Aukštadvario regioninio parko dalyje teks orientuotis pagal atskirų maršrutų, objektų aprašymus ir geriau pastudijuoti žemėlapį, greta pasidėjus ir regioninio parko takų schemą.

Keletas patarimų prieš kelionę

Ką reikia prisiminti ir pasiimti, leidžiantis į kelionę ar išvyką dviračiu? Pirmiausia, aišku, tinkamai sureguliuoti ir paruošti dviratį.

Pasiimkite įrankių komplektą, reples, dviračio pompą, tinkančią įvairiems ventiliams, kelias atsargines dviračio kameras bei komplektą priemonių joms užklijuoti, lipnios tvirtos juostos, vielos.

Pasidomėkite orų prognoze tame Lietuvos kampelyje, į kurį vykstate, ir atitinkamai išsirinkite rūbus. Važiavimui reikia lengvesnių, pagamintų iš sintetikos, geriausia – pritaikytų sportavimui, dviratininkams. Jie geriau vėdinasi, išleidžia prakaitą. Pasirūpinkite apsauga nuo lietaus.

Jeigu vykstate dienai ar pusdieniui, pasiimkite atsigerti – karštomis vasaros dienomis be maisto pusdienį ištversite, o be skysčių – vargu. Daiktus galima vežti ir kuprinėlėje ant nugaros. Bet jeigu jų yra daugiau, verta pagalvoti apie bagažinę ir prie jos tvirtinamą krepšį.

Reikėtų pasiimti ir detalius žemėlapiais. Atsispausdinti internete pateikiamas trasų schemas, nusipirkti turistinius to krašto žemėlapius. Jie skirti tam atvejui, jeigu išklysite iš trasos arba ji bus varganai pažymėta. Kokio detalumo reikia? Optimalūs žygiams dviračiais žemėlapiai – 1:100 000 mastelio (1 centimetre – 1 kilometras).

Įvairaus detalumo topografinius žemėlapius parduoda www.gis-centras.lt, turistinius žemėlapius leidžia „Briedis“ (www.briedis.lt). Pasiimkite ir kompasą – jis padės nustatyti pasaulio kryptis ir bent jau nenuvažiuoti priešinga kryptimi. Verta įsimesti GPS įrenginį – tiks ir automobilinis. Nors jis ir neparodys to miško keliuko sankryžos, kurioje sustojote ir nežinote kur sukti, bet padės nustatyti kryptį ir išvažiuoti į didesnį kelią. O dar geriau turėti išmanųjį telefoną su GPS imtuvu ir įdiegta „Google Maps“ programa. Tada kišenėje turėsite visą navigatorių su išsamiais žemėlapiais ir palydovinėmis nuotraukomis. Svarbu tik, kad mobilieji telefonai būtų įkrauti.