Estų tiesa ir teisingumas – lietuviams

Šįkart kūrinys iš originalo kalbos išverstas Danutės Sirijos Giraitės. Lietuvoje ir Estijoje gyvenanti vertėja didžiąją darbo dalį nuveikė Lietuvoje, ilgais rudens ir žiemos vakarais. „Vargų būta be galo daug, – dėstė ji, paklausta apie vertimo sunkumus ir atradimus. – Istorinės, etnografinės realijos, filosofiniai nutylėjimai, senosios kalbos ypatumai. Tačiau įveikus kiekvieną kliuvinį apimdavo didžiulis džiaugsmas – kaip ir kiekvieną vertėją, narpliojantį originalo vingrybes. Beje, gerą pusmetį turėjau aiškintis dėl autorinių teisių: su klasiko anūke, Estijos kultūros ministerija, Autorinių teisių agentūra, Estijos literatūros informacijos centru ir t. t. Netgi buvau numojusi ranka ir padėjusi vertimą į stalčių.“

D.Sirijos Giraitė neslepia, kad viena nebūtų „priveikusi“ tokio sudėtingo kūrinio. Padėjo daug žmonių, pradedant kaimo, kuriame vertėja gyvena, bibliotekininkėmis, baigiant estų kalbos profesoriais ir Estijos ambasadore Valvi Strikaitiene. „Didžiausias atradimas, – pasakojo ji, – kad per 20 metų vis skaitinėdama “Tiesą ir teisingumą„ tartum susitapatinau su pagrindiniu veikėju Vargamejės Andresu. Anksčiau net neketinau savo pusės hektaro sklype kasti rankomis griovių, rinkti akmenų, perstatinėti seno rąstų namo. Dabar puikiai suprantu Andresą, netgi manau, kad mano 25 metų triūsas, dažniausiai bergždžias sunkioje, šlapioje ir akmenuotoje Estijos žemėje pagaliau, išėjus “Tiesai ir teisingumui„, įgavo prasmę.“

Šis A.H.Tammsaare's kūrinys nuolat leidžiamas įvairiose šalyse. Štai prancūzai užsimojo pateikti skaitytojams visas penkias epinio romano dalis, nors jiems, vertėjos manymu, veikalas kur kas tolimesnis nei mums: „Visi romano veikėjų išgyvenimai ir patirtis yra tartum mūsų pačių, tapusių savosios žemės šeimininkais. Visi jie irgi gyvena sunkmečio laikais, sprendžia tas pačias etines ir dorovines, tėvų ir vaikų santykių problemas. Bet galima skaityti romaną vien dėl jo gyvo siužeto, sodrių spalvų, temperamentingų veikėjų. Be to, autorius buvo didelis žmogaus sielos žinovas.“ Iš viso A.H.Tammsaare parašė penkis romano „Tiesa ir teisingumas“ tomus, tačiau labiausiai išgarsėjo ir išskirtinį poveikį ne vien estų literatūros istorijai, bet ir paties autoriaus bei jo tautos gyvenimui padarė pirmasis, išleistas 1926–aisiais. „Čia juk Estijos miniatiūra!“ – perskaitęs sušuko vienas kritikas. Epinis romanas atskleidžia XIX ir XX amžių sandūros Estijos kaimo ir miesto gyvenimo panoramą.

Komentuodama ankstesnį jo vertimą į lietuvių kalbą D.Sirijos Giraitė teigė: „Pranašumas aiškus: juk Baltušis yra Baltušis – sodriausios kalbos šaltinis. Taigi man teko didelis iššūkis. Kadaise “Vagos„ užsakymu lyginau jo vertimą su originalu, ar labai skiriasi. Vis dėlto skyrėsi. Be galo bijojau, kad, neduokdie, nepakartočiau ko nors iš J.Baltušio, todėl iš pradžių lyginau su anuo vertimu kone kiekvieną savo sakinį. Paskui nusprendžiau – taip nieko nebus, ne darbas čia. Ir leidausi ramiai plukdoma autoriaus kalbos grožio, išgyvenimų, minčių srauto.“

„Vagos“ leidžiamos „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ (PLB) sąraše ši knyga pažymėta 88–uoju numeriu. Jei skaičiuosime jau išleistus serijos tomus, šitas yra jubiliejinis – 100–asis. Nuo 1986–ųjų, kai pasirodė pirmieji PLB tomai, knygos rudais kietais viršeliais keletą metų buvo leidžiamos net 90 tūkst. egzempliorių tiražu, ir tai dar negalėjo patenkinti paklausos – tikro knygų bado. Ilgainiui deficitinių, iš pradžių platintų tik pagal prenumeratą leidinių tiražai sumenko, o „Tiesos ir teisingumo“ išspausdinta 1850 egzempliorių.