V.Milius: akmenuotais Tadžikijos-Kirgizijos keliais

Ilgojo savaitgalio (Lietuvoje) metu Vitoldas keliavo per Tadžikiją ir Kirgiziją.

Kaip jau buvo rašyta, Lietuvos žurnalistas kelionės metu patyrė, kad žemėlapiuose pažymėti keliai ne visuomet yra pravažiuojami automobiliu. Tai ypač taikytina Kirgizijos pasieniui. Sunkumai prasidėjo jau bandant kirsti sieną - paaiškėjo, kad teisę ją pervažiuoti turi tik kirgizai. Po ilgų derybų, užtrukusių 4 valandas (ir dovanų, be jokios abejonės), pasienietis majoras Vitoldą praleido.

Tačiau tai buvo tik „gėlytės“. Po to teko važiuoti akmenim užvirtusiais arba net užpustytais kalnų keliais: sustoji, nusirenki akmenis, ir toliau tęsi kelionę. Greitis tokios kelionės metu paprastai neviršija 20-30 km/val. Iš viso per dieną vargiai pavyksta įveikti 300 km (kai normaliomis sąlygomis nuvažiuodavo 1000 km). Todėl savo pasekėjams, jei jie planuotų kartoti V.Miliaus maršrutą, žurnalistas siūlytų į Kirgiziją važiuoti per Uzbekiją - iš kitos pusės.

Kirgizijos sostinė Biškekas Vitoldui paliko blankų įspūdį. Jei miesto apylinkės (kalnų masyvai) - fantastiško grožio, tai sostinė primena Vilniaus Kalvarijų gatvės rajoną: turgūs ir lūšnos. Tiesa, mieste beveik nėra kuo kvėpuoti, gresia ekologinė katastrofa.

Vakar Vitoldas nakvojo prie Balchašo ežero to paties pavadinimo gyvenvietėje. Šiandien tęsė kelionę Astanos link. Žurnalistas žadėjo klausinėti tolimųjų reisų vairuotojų, kuriuo keliu geriausia važiuoti į Maskvą. Nes, kaip rodo patirtis, pasitikėti žemėlapiais šiuose kraštuose negalima.