Skaitmeninis kodas: svarbus kiekvienas pikselis

Yra toks posakis „Think big, start small“ (angl. mąstyk apie didelius dalykus, pradėk nuo mažų). Kadangi dauguma lietuvių vis dar aktyviai naudojasi televizijos paslaugomis, žengti į aukštos kokybės vaizdo pasaulį galima pro šią laiptinę. Bet kokiu atveju, skaitmeninė televizija anksčiau ar vėliau prisibels į kiekvieno TV mėgėjo duris.

Aišku, skirtumas nėra toks žymus, kaip „Šilelius“ keičiant spalvotiems televizoriams. Tačiau nusipirkus HD („High Definition“, angl. aukštos raiškos) plačiaekranį televizorių toliau žiūrėti kabelinę, tai kaip apsikirpus užsidėti kepurę.

Skaitmeninės televizijos paslaugas Lietuvoje siūlo ne viena įmonė, aš trumpai aprašysiu naujausią TEO LT pristatytą paslaugą – „Skaitmeninė GALA“ su galimybe saugoti, peržiūrėti bei prasukinėti TV laidas.

Beveik laiko mašina

Pasidomėti šia paslauga mane paskatino reklama, kurioje rodoma, kaip galima sustabdyti, atsukti ir prasukti žiūrimą laidą. Net pagalvojau, kad kažkas išrado laiko mašiną...

Prijungti skaitmeninės TV priedėlį prie televizoriaus galima tiek universalia SCART jungtimi (jos nerasite nebent „Šilelyje“), tiek aukštos raiškos HDMI jungtimi (yra absoliučioje daugumoje HD televizorių). Taip pat reikės antenos.

Prieinamus kanalus priedėlis per kelias minutes „sugaudo“ pats. Naudodamas vidinę anteną Vilniuje radau 36 kanalus, o nusivežęs į gimtuosius Biržus „pagavau“ 23 kanalus.

Bet, kaip sako, svarbu ne ūgis, o smūgis – taigi ne kanalų skaičius, o kokybė ir galimybės.
Jei TV žiūrite pusiau miegodami ir naudojate lempinį televizorių, skirtumą kažin ar įžvelgsite.

Tačiau žiūrint gerą filmą ar nagrinėjant gyvūnijos pasaulio užkulisius (pvz., kiek plaukų turi koala) plačiaekraniame televizoriuje skirtumą nesunku pastebėti. Nėra jokių mirgėjimų, „fonavimo“ ir kitų trikdžių.

Kitas privalumas yra galimybė įsirašyti TV transliaciją. Beje, tik tokiu atveju – pradėjus įrašymą – galėsite laidą sustabdyti (ir skaičiuoti koalos plaukus), atsukti ar prasukti į priekį iki realaus transliacijos laiko (deja, užbėgti transliacijai už akių nepavyks).

Priedėlis turi 160 gigabaitų vietos vaizdo įrašams saugoti (užteks maždaug savaitei įrašo be sustojimo), įrašus galima peržiūrėti vėliau, sudaryti jų sąrašus ar ištrinti. Deja, nors priedėlis turi USB jungtį, prie kurios prijungus atmintinę galima žiūrėti joje įrašytus filmus ar klausytis muzikos, perkelti įrašų į ją nepavyks. Vis tos autorių teisės...

Paslauga kainuoja 29 Lt/mėn., priedėlis 13 Lt/mėn. (išperkamas per 3 metus) bei 50 Lt kasmetinis kortelės aptarnavimo mokestis. Tiesa, šiuo metu vyksta akcija – pirmus metus už paslaugą mokėti nereikia (tik už priedėlį).

Žydrasis lazeris

Kitas aukštas laiptelis siekiant išnaudoti kiekvieną ekrano pikselį – HD filmai. Parduotuvėse (tiesa, dar ne visose) ir videonuomoje jau galima rasti „Blu-ray“ kokybės filmų. Bet neužtenka vien kompakto – reikia ir grotuvo.

„Panasonic DMP-BD80“.

Aukštą raišką puikiai atkuria naujausių technologijų prigrūstas „Panasonic DMP-BD80“ „Blu-ray“ grotuvas. Ne tik vaizdo, bet ir garso – grotuvas turi galimybę prijungti 7.1 garso sistemą. Žinoma, jis groja ir DVD diskus, taip pat nesunkiai atkuria mp3, avi, mpg ir kitus populiariausius vaizdo ir garso formatus (beje, juos paleisti galima ne tik iš CD ar DVD, bet ir iš USB atmintinės ar SD atminties kortelės). Tikras kino teatras namuose...

Be to, grotuvą galima prijungti prie interneto (gaila, tik laidu) ir žiūrėti „Youtube“ klipus, nuotraukas ir pan.

Funkcijų grotuve daugiau, nei gali prireikti, o ir valdymas nesudėtingas.

Gaila, grotuvas neturi vidinės atminties, taigi įsirašyti filmų ar laidų nepavyks. Be to, jo kaina siekia 1,3 tūkst. Lt. Turint omenyje, jog paprastą DVD grotuvą galima įsigyti už kelis šimtus litų, kaina tikrai didoka. O kas sakė, kad kokybė – pigus malonumas?