Bakterijos išgyveno 553 dienas, būdamos atvirame kosmose TKS išorėje

Bakterijos ne tik išgyveno daugiau kaip pusantrų metų trukusį poveikį, artimą absoliučiam nuliui temperatūra ir vakuumu, tačiau liko gyvos ir sėkmingai grįžo į Žemę. Taip jos tapo ilgiausiai kosmose išgyvenusiais fotosintetinti sugebančiais organizmais.

Bakterijos į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) buvo nusiųstos siekiant identifikuoti potencialiai naudingus mikrobus, kuriuos būtų galima panaudoti gyvybę palaikančiose sistemose arba ateityje vyksiančiose Mėnulio arba Marso misijose. Mokslininkai jų specialiai neatrinkinėjo – jie tiesiog nusiuntė ištisus gabalus bakterijų kolonijomis aplipusių uolų nuolaužų tiesiai į stotį, kur jos buvo patalpintos į specialias prie TKS „Columbus Laboratory“ modulio korpuso pritvirtintas dėžes.

Ten mikroorganizmams teko patirti viską – pradedant didžiuliais temperatūros pokyčiais dienos ir nakties metu, kosminę spinduliuotę, didelę dozę ultravioletinių spindulių ir kosminio vakuumo poveikį. Daugumai žemiškų ląstelių tai yra mirtinas „kokteilis“. Tačiau, nors dalis akmens paviršiuje gyvavusių bakterijų žuvo palyginti greitai, kodiniu pavadinimu OU-20 pavadinta kolonija (pavadinimas suteiktas pagal jas atsiuntusio Didžiosios Britanijos Open universiteto vardą), primenanti Gloeocapsa melsvabakterių (lot. cyanobacteria) rūšį, išgyveno.

Kol kas nėra tiksliai aišku, kaip joms tai pavyko, tačiau dabar šios „eksperimento dalyvės“ yra tiriamos Žemėje. Mokslininkai tikisi, jog tokie atsparūs mikroorganizmai padės kuriant nuolatines Mėnulio arba Marso bazes, kadangi jas būtų galima pritaikyti tiek atliekoms perdirbti, tiek deguoniui gaminti.