Bažnyčia oficialiai priešinasi kontraceptinėms priemonės, nes tiki, kad jos susiduria su gyvybės sukūrimu. Tuo tarpu įvarios pagalbos organizacijos tvirtina, kad kontracepcija yra labai svarbus būdas, kuriuo moterys besivystančiose šalyse gali kontroliuoti vaisingumą.
Katalikų bažnyčia bet kokią gimstamumo kontrolę, ar ji būtų vykdoma prezervatyvų, ar tablečių pagalba, laiko nuodėminga. Bažnyčia taip pat ginčijasi, kad bet kokiu atveju visi vaikai turi būti laukiami kaip Dievo dovana.
BBC pasiteiravus, kaip katalikų mokymai galėtų paskatinti nevartoti kontraceptinių priemonių vargingose pasaulio šalyse, kur gimstamumas sparčiai auga, arkivyskupas Nicholsas sakė: „Manau, kad kalbant apie Trečiojo pasaulio skurdą ir didžiulį spaudimą, kurį moterys patiria iš vyrų, turiu argumentų, kodėl šios priemonės, duotos moterims, yra patrauklios“.
Be to, anot arkivyskupo, minėtai problemai išspręsti reikalingi ilgalaikiai sprendimai ir kad pasaulyje ir taip yra daugybė prezervatyvų „šalininkų“, todėl esą ne Bažnyčios vaidmuo prisidėti prie šių šalininkų.
„Jei išspręsime skurdo problemą, tuomet nuosekliai, kaip žinome, sumažės ir gimstamumas. Jei suteiksime žmonėms saugumo jausmą, gimstamumas taip pat mažės. Ir būtent tai yra svarbiausi dalykai, apie kuriuos turime kalbėti“, – sakė arkivyskupas Nicholsas.
Nors kai kurie apžvalgininkai atkreipia dėmesį, kad Katalikų Bažnyčios diskursas kontracepcijos atžvilgiu silpnėja – buvo keletas kardinolų ir teologų, pažymėjusių, kad prezervatyvų naudojimas siekiant apsisaugoti nuo ŽIV yra geras dalykas – niekas nedrįsta tvirtinti, kad iš tiesų pasijus kokių nors realių pokyčių.
