Skaičiuojant metus derėtų atsigręžti į tolimą praeitį – laikus, nuo kada jie pradėti skaičiuoti. Istorijos vadovėliai byloja, kad „nulinių“ metų nebuvo – nėra jokių tokiais metais aprašytų įvykių. Datos skaičiuojamos „minusiniais“ metais iki minus 1-ųjų prieš Kristų, o toliau eina 1-ieji metai po Kristaus gimimo.
Nulinių metų istorijoje nebuvo, – sakė istorikas E.Saviščevas.„Nulinių metų istorijoje nebuvo. Metai skaičiuojami nuo 1, tad dešimtmetis baigiasi 10-ųjų metų pabaigoje. Taigi laikantis šios logikos, 2010-ieji yra vis dar (XXI amžiaus) paskutiniai pirmojo dešimtmečio metai“, – 15min.lt sakė Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros lektorius, daktaras Eugenijus Saviščevas.
Istorikas priminė, kad ir įžengimą į XXI amžių minėjome ne 2000-aisiais, o 2001-aisiais. „Tiesa, kai kuriose kultūrose metų, amžių skaičiavimas skiriasi. Pavyzdžiui, italai kitaip skaičiuoja amžius – kas pas mus yra 15 amžius, jiems yra 14-as“, – sakė E.Saviščevas.
Tuo tarpu VU Istorijos fakulteto prodekanas mokslui, istorikas Alfredas Bumblauskas kalba kiek kitaip – pasak jo, skaičiuojant metus reikėtų remtis Kristaus amžiumi. „Tai manęs neįtikina – žmogus gimsta nulio metų, o vieni metai jam sueina po metų, o iki tol ir sakoma „eina pirmuosius metus“. Taip pat ir skaičiuojant dešimtmečius, atskaitos tašką reikėtų imti nulinius metus“, – 15min.lt sakė A.Bumblauskas.
