Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Didžiausias mokslo pasiekimas 2009 metais – seniausio žmogaus protėvio atradimas, teigia žurnalas „Science“

Dantų palyginimas. Kairėje – žmogaus, viduryje – Ardi, dešinėje – šimpanzės. Apačioje – visų trijų rūšių viršutinio žandikaulio pirmojo krūminio danties palyginimas. Raudona spalva žymi storesnį emalio sluoksnį, mėlyna – plonesnį.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Dantų palyginimas. Kairėje – žmogaus, viduryje – Ardi, dešinėje – šimpanzės. Apačioje – visų trijų rūšių viršutinio žandikaulio pirmojo krūminio danties palyginimas. Raudona spalva žymi storesnį emalio sluoksnį, mėlyna – plonesnį.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Iki šiol seniausio žinomo žmogaus protėvio, gyvenusio prieš 4,4 mln. metų, suakmenėjusių kaulų atradimas buvo didžiausias mokslo proveržis 2009 metais, mano prestižinis mokslo žurnalas „Science“.

Iškastinės būtybės, pavadintos Ardi, atradimas pateko į šių metų dešimties svarbiausių šių metų mokslo pasiekimų sąrašo viršūnę. Į tą sąrašą taip pat buvo įtrauktas vandens atradimas Mėnulyje bei itin plonų iš anglies atomų sudarytų lakštų pritaikymas eksperimentiniuose elektroniniuose įrenginiuose.

Ardipiteko Ardi (Ardipithecus ramidus) atradimas dabartinėje Etiopijoje vainikavo 15 metų trukusius antropologų tyrimus ir suteikė labai svarbių žinių apie žmogaus evoliuciją.

Ta būtybė gyveno apie 1,2 mln. metų seniau negu australopitekas Liusi (Lucy), iki Ardi atradimo laikytas seniausiu žinomu žmogaus protėviu. Pastarasis atradimas padėjo išsklaidyti prielaidas apie tiesioginę žmonių ir dabartinių žmoginių beždžionių giminystę.

Daugelis Ardi kaukolės, dantų, dubens, rankų ir kojų požymių rodo, kad Afrikos žmogbeždžionės ir žmonės turėjo bendrą protėvį, tačiau jų evoliucijos kryptys išsiskyrė labai anksti.

JAV kosminė agentūra spalį nukreipė į Mėnulį raketą, kuri skriedama maždaug 9 000 kilometrų per valandą greičiu rėžėsi į Kabėjo (Cabeus) kraterį, esantį netoli mūsų planetos palydovo pietinio ašigalio. To kraterio dugno niekada neapšviečia Saulė.Dėl šios priežasties taip pat gerokai sumažėjo vilčių rasti trūkstamą grandį tarp žmonių ir dabartinių žmogbeždžionių.

Ardi „pakeitė mūsų požiūrį į ankstyvąją žmogaus evoliuciją“, – rašo „Science“ redaktorius Bruce'as Albertsas.

Tarp kitų į šio žurnalo sudarytą sąrašą įtrauktų mokslo pasiekimų buvo naujų pulsarų, iš kurių vienas yra už 4 600 šviesmečių nuo Žemės, atradimas JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) teleskopu „Fermi“.

Šie stebėjimai padėjo paaiškinti, kaip veikia pulsarai – labai didelio tankio ir nepaprastai stiprų magnetinį lauką turintys sparčiai besisukantys dangaus kūnai, susidarantys per supernovų sprogimus. Taip pat daugiau sužinota, kaip šios neutroninės žvaigždės prisideda prie Visatoje sklindančios elektromagnetinės radiacijos.

Dar du astrofizikos laimėjimai buvo pripažinti vienais iš dešimties svarbiausių šių metų mokslo pasiekimų. Vienas iš jų buvo sušalusio vandens atradimas Mėnulyje, kurį padėjo atlikti NASA zondai.

JAV kosminė agentūra spalį nukreipė į Mėnulį raketą, kuri skriedama maždaug 9 000 kilometrų per valandą greičiu rėžėsi į Kabėjo (Cabeus) kraterį, esantį netoli mūsų planetos palydovo pietinio ašigalio. To kraterio dugno niekada neapšviečia Saulė.

Po keturių minučių toks pats likimas ištiko kosminį zondą, kurio prietaisai raketos išmestame Mėnulio grunte prieš susidūrimą spėjo užfiksuoti nemažai sušalusio vandens.

„Science“ taip pat gyrė NASA astronautus, kurie suremontavo orbitinį teleskopą „Hubble“, siunčiantį nepaprastai svarbias mūsų Visatos nuotraukas.

Žemėje keistas kristalines medžiagas tyrinėjantys mokslininkas sugebėjo sukelti magnetinio lauko virpesius, kurie gali padėti įrodyti, jog egzistuoja magnetiniai monopoliai – hipotetinės dalelės, turinčios tik vieną magnetinį polių.

Stanfordo universiteto mokslininkai, panaudoję rentgeno spindulių lazerį, sugebėjo gauti tiesioginius atvaizdus, rodančius, kaip vyksta cheminės reakcijos, taip pat kaip atrodo molekulės, 10 tūkst. kartų mažesnės nei žmogaus plauko storis.

Šiemet taip pat pasiekta didelė pažanga medžiagų tyrimuose. Ypač svarbūs eksperimentai atlikti su grafenu, sudarytu iš vienoje plokštumoje išsidėsčiusių anglies atomų, kuris, kaip paaiškėjo, yra geras elektros laidininkas.

Mokslininkai, tiriantys tas nepaprastai plonų lakštų pavidalo struktūras, pirmą kartą sugebėjo juos panaudoti nanoelektronikos prietaisuose, o šie eksperimentai sužadino viltis, kad pavyks pasiekti ypač svarbų proveržį elektronikos srityje.

Biologijos ekspertai savo ruožtu pasiekė svarbių proveržių genų terapijos ir signalų perdavimo tyrimuose, kurie teikia vilčių, jog pavyks pailginti žmonių gyvenimą.

Genų terapijos tyrėjai sukūrė naujų metodų smegenų ligoms, paveldimam aklumui ir kai kuriems imuninės sistemos sutrikimams gydyti, o signalų perdavimo kelius tyrinėjantys mokslininkai sukūrė cheminį preparatą, kuris laboratorinių pelių gyvenimą pailgino apie 10 procentų.

Jų sukurtas imuninės sistemos funkcijas slopinantis vaistas rapamicinas tapo pirmuoju, kurio veiksmingumas buvo įrodytas atliekant bandymus su žinduoliais.

Klimato pokyčiams atsidūrus pasaulio lyderių akiratyje, mokslininkai tyrinėjo augalinių ląstelių medžiagas, kurios gali padėti sukurti naujus kultūrinių augalų pasėlių apsaugos nuo sausrų būdus.

Tyrėjai nustatė, kad abscisinė rūgštis yra hormonas, kuris yra aktyvuojamas, kai augalų medžiagų apykaita sutrinka dėl drėgmės stygiaus. Mokslininkai tikisi, kad naujos dirbtinės šio augalų hormono atmainos padės sustiprinti augalų atsparumą sausroms.

„Science“ redaktoriai nurodė, jog kitais metais tikisi sulaukti proveržių tiriant kamienines ląsteles, vėžinių ląstelių medžiagų apykaitą, taip pat tikslinant žmogaus genomo žemėlapį.

Ateinančiais metais taip pat gali paaiškėti, ar NASA pavyks iki 2020 metų dar kartą pasiųsti žmones į Mėnulį ir įkurti jame nuolatines gyvenamas bazes, kurios taptų tarpine stotimi pilotuojamiems skrydžiams į Marsą. Baltieji rūmai dar turi apsispręsti dėl šių projektų finansavimo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min