Dalyviai atsargiai brido į 2,5 laipsnio pagal Celsijų temperatūros vandenį ir pradėjo plaukti link finišo linijos, buvusios už keturių kilometrų pasroviui, Pietų Vokietijos mieste Noiburge prie Dunojaus.
Daugelis kūnu pajutę šaltą vandenį linksmai suspiegdavo.
„Tai mano 18–tas kartas ir aš mėgaujuosi kiekviena minute“, – sakė 62 metų šaltkalvis Hansas Hartmannas, vienas iš 1 760 plaukimo dalyvių, suvažiavusių iš visos Europos.
„Su niekuo negalima palyginti to jausmo – plaukti pro Noiburgo miesto kontūrus ir klausytis, kaip gerbėjai šūksniais tave ragina. Jei esi geros formos, o kostiumas tinkamas, ne taip jau ir šalta“, – sakė jis.
20 „poliarinių lokių“ apsiėjo be šilumą saugančių plaukimo kostiumų ir 350 m Dunojumi nuplaukė vilkėdami tik maudymosi kelnaites ar kostiumus. Įvaizdį užbaigė vaivorykštės spalvų klouno perukai ir aukštos juodos raganų kepurės.
Idėja surengti tokią šventę Vokietijoje kilo 1970 metais, kai vietos savanoriška gelbėjimo tarnyba norėjo išbandyti, ar yra pasirengusi gelbėjimo operacijoms žiemą, sakė atstovas Rolandas Sammetas.
Dabar šventėje dalyvauja daugiau kaip 220 organizacijų ir institucijų, tarp jų – ugniagesiai, kariai, narų klubai, taip pat – pavieniai žiemos plaukimo entuziastai.
„Šaltoka pirmąsias penkias minutes, kol kūnas pripranta, – sakė 42 metų Ludwigas Kettneris, automobilinio krautuvo operatorius, Dunojaus žiemos plaukime dalyvavęs jau šeštą kartą. – Po to į priekį varo adrenalinas ir karnavalo atmosfera“.
24 metų inžinerijos studentas Fredericas Moessas iš Vokietijos šiaurėje esančio Kylio miesto sakė, jog visus metus treniravosi Baltijos jūroje, kad galėtų pasirodyti šioje šventėje Bavarijoje.
„Pačią šventės dieną mėgstu suvalgyti kelias dešreles, minkštą riestainiuką ir išgerti vieną ar du bokalus alaus, kad apšilčiau prieš pradžią“, – šypsodamasis pridūrė jis.
