Tai pranešęs oficialus NASA atstovas Mike'as Curie pridūrė, kad nauja paleidimo data nenustatyta.
Paskutinis „Endeavour“ skrydis turėjo įvykti penktadienio vakarą, bet dėl techninių problemų jis buvo atidėtas mažiausiai 48 valandoms. NASA pranešė, kad rasta problemų dėl papildomos jėgainės (Auxiliary Power Unit 1) šildymo elementų.
Papildoma jėgainė APU – nedidelė turbina, kuri sukuria slėgį erdvėlaivio hidraulinėje sistemoje. Ši sistema, savo ruožtu, leidžia valdyti užsparnius ir važiuoklės stabdžius.
Vėliau starto tarnybos vadovas Mike'as Leinbachas pranešė, kad gali būti vėluojama mažiausiai 72 valandas, t. y., kad paleidimas galėtų įvykti ne anksčiau kaip pirmadienio vakarą.
Technikai, kad pašalintų gedimą, turi patekti į erdvėlaivio galinį skyrių, o to neįmanoma padaryti, kai erdvėlaivis pripildytas degalų ir parengtas startui. Šiuo metu specialistai išpila kurą iš bakų, kad po to būtų galima pradėti darbą.
Buvo numatyta, kad erdvėlaivis susijungs su Tarptautine kosmoso stotimi gegužės 1 dieną.
Erdvėlaivio vadas bus Markas Kelly, Atstovų Rūmų narės Gabrielle Giffords, kuri sausį Jungtinėse Valstijose buvo užpulta, vyras. Anksčiau jis pranešė, kad Arizonos demokratė, kuri sausio 8 dieną per šaudymą buvo sunkiai sužeista į galvą, atvyks stebėti, kaip bus paleidžiamas erdvėlaivis.
Vienas svarbiausių „Endeavour“ skrydžio uždavinių yra nugabenti ir įrengti stotyje magnetinį alfa-spektrometrą (Alpha Magnetic Spectrometer, AMS) – mokslinį prietaisą, skirtą tirti kosminių spindulių sudėtį, ieškoti antimaterijos, tamsiosios materijos ir keistosios materijos.
