Apklausos rezultatus skelbiančios „Verslo žinios“ rašo, kad respondentų buvo prašoma spontaniškai išvardyti jiems kylančias asociacijas, o apibendrinus apklausos rezultatus buvo išskirti dažniausiai besikartojantys atsakymai – vieni tik dar kartą patvirtino vyraujančius stereotipus, kiti specialistams buvo netikėti.
Viena pagrindinių asociacijų, kilusių apklaustiems Lietuvos gyventojams apie Suomiją ir Švediją, yra šaltis. Apie 17 proc. respondentų teigė, jog Suomija jiems pirmiausia asocijuojasi su šalčiu ir Šiaure, dar apie 7 proc. respondentų teigė, kad Suomija – tai sniegas, ledas ir žiema, o 7 proc. respondentų Suomiją sieja ne su mobiliaisiais telefonais „Nokia“, kurie sukurti būtent šioje šalyje, o su Kalėdų Seneliu. Švedija su šalčiu, gilia žiema ir šiaure asocijuojasi apie 5 proc. Lietuvos gyventojų.
„Vadinasi, vasaros atostogų žemėlapiuose šios šalys atsiduria dar labai retai arba neatsiduria visai. Ir tai nėra nuostabu, kai toks populiarus mitas apie nepakeliamai šaltą Skandinavijos šalių klimatą“, – sakė „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.
Tyrimas patvirtino ir vieną vyraujančių stereotipų apie estus – 10 proc. apklaustųjų teigė, kad Estija jiems asocijuojasi su jos gyventojų lėtumu.Švediją lietuviai dar sieja su bankininkyste, o Lietuvoje šią šalį jiems primena bankas „Swedbank“ – taip teigė 3,2 proc. apklaustųjų. Tiek pat apklaustųjų Švediją susiejo su žvejyba. Kiek mažiau nei 3 proc. respondentų Švedija asocijuojasi su automobiliais „Volvo“.
Beveik 5 proc. respondentų Danija pirmiausia asocijuojasi su Lietuvos avalynės parduotuvių tinklu „Danija“. Anot apklaustųjų, Daniją taip pat charakterizuoja agrokultūros veikla – 4 proc. respondentų Danija asocijuojasi su kiaulininkyste, o 3 proc. – su gėlių, ypač tulpių, auginimu ir ekspozicijomis.
„Danija iš tiesų yra didelė agrokultūrinės veiklos produktų eksportuotoja, tačiau gėlininkystė, ypač tulpės, yra veikiau Nyderlandų Karalystės išskirtinumas nei Danijos. Taip pat panašu, kad žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi danų kiaulidžių plėtros vaizdingose Lietuvos teritorijose tema įsirėžė Lietuvos gyventojų atmintyje“, – aiškina A.Norkevičius.
Pagrindinė H.K.Anderseno pasakos veikėja Undinėlė ir Danijos sostinės Kopenhagos simboliu tapusi jos skulptūra yra žinoma 3 proc. respondentų.
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos gyventojams daug geriau nei Suomija, Švedija ir Danija yra pažįstamos Latvija ir Estija.
Latvija ir Estija – artimos ir panašios į Lietuvą šalys. Tai patvirtino tyrimo duomenys – apie 18 proc. lietuvių laiko Estiją kaimyne, artima, gimininga šalimi, o apie Latviją taip atsiliepė apie 37 proc. respondentų, dažnai pavadindavo latvius braliukais.
Tyrimas patvirtino ir vieną vyraujančių stereotipų apie estus –10 proc. apklaustųjų teigė, kad Estija asocijuojasi su jos gyventojų lėtumu.
Kiti Estiją labiausiai reprezentuojantys atributai – sostinė Talinas (8 proc.), likeris „Vanna Tallinn“ (3 proc.), Saremų salos (3 proc.), architektūra (2 proc.). Estiją lietuviai taip pat įvardijo kaip šalį, kurioje šiandien gyventi yra geriau nei Lietuvoje (apie 2 proc.).
Latvija apklaustiems Lietuvos gyventojams asocijuojasi su dideliu ekonomikos nuosmukiu, bankrotu, skurdu. Taip teigė apie 7 proc. respondentų.
Kiti geriausiai žinomi Latvijos simboliai yra sostinė Ryga (8 proc.), Jūrmala (4 proc.), jūra (2 proc.), vandens parkai (2 proc.), likeris „Rigas balzams“ (3 proc.), žuvys (2 proc.) – silkės ir šprotai.
Galiausiai respondentai buvo paprašyti atsakyti, su kuo pirmiausia jiems asocijuojasi Lietuva. Apie 50 proc. respondentų teigė, kad Lietuva jiems yra gimtinė, namai, gyvenamoji vieta. Apie 6 proc. respondentų Lietuvą sieja su skurdu, 3 proc. šalį apibūdino kaip giminių kraštą, kuriame klesti korupcija, o 2 proc. respondentų Lietuva asocijuojasi su lietumi.
