Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Foodies“ – karta, kuri daugiau pinigų išleidžia maistui nei drabužiams

„Foodies“
Vida Press nuotr. / „Foodies“
Šaltinis: Projekto partnerio remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
Skaitysiu vėliau
A A

Angliakalbėje kultūroje jie yra vadinami „Foodies“. Tai žmonės, kurie vertina maisto kokybę, jiems yra svarbi produktų kilmės istorija ir jie yra pasiryžę už patiekalą sumokėti didelius pinigus. Lietuvoje tokius maisto mylėtojus dažniau vadiname maisto gurmanais.

Foodies apibrėžia šiuolaikinę kartą (tuos, kurių amžius šiandien siekia apie 15–35 metus), kurios atstovai teikia ypatingai didelę svarbą maistui, mitybai.

Tokias įžvalgas išsako Niujorko maisto kultūros apžvalgininkė, publicistė Eve Turow Paul savo knygoje „A Taste of Generation Yum“ (2015). Anot autorės, foodies karta sudaro ketvirtadalį visos pasaulio populiacijos ir formuoja naujas maisto kultūros madas bei tendencijas.

Maistui pinigų netaupo

„Jaunimas anksčiau išleisdavo 17 dolerio centų ramenui. Šiandien jie išleidžia 25 dolerius ir sutinka eilėje laukti patiekalo net 2 valandas“, – pastebėjimais dalijosi E.Paul šįmet vykusio prekybininkų susitikimo metu.

Paaugliai ir jaunimas yra linkę vis daugiau pinigų išleisti maistui nei drabužiams. Net kai šeimos biudžetas verčia susispausti, didesnę pajamų dalį foodies skirs būtent maistui.

Tokias tendencijas autorė pastebėjo tyrinėdama foodies kultūrą net penkerius metus. E.Paul suformulavo prielaidas, kodėl jaunoji karta, kuri yra gimusi arti 2000-ųjų slenksčio, taip žavisi maistu.

Jos teigimu, maisto kultūra, skatinanti gyvą bendravimą – ar tai būtų draugus suburianti vakarienė mėgstamame restorane, ar kartu ruošiami sekmadienio pietūs – virto atsvara technologijoms – nuotoliniam ryšiui, kuris dažnai pakeičia tiesioginį santykį.

Ne tikslas, o priemonė

Tiesa, mėgaujantis maistu technologijos nėra visiškai paliekamos nuošalėje. Foodies daug dėmesio skiria maisto fiksavimui bei pristatymui socialiniuose tinkluose. Tai, anot E.Paul, yra tapę svarbia kartos identiteto dalimi.

Panašius pastebėjimus neseniai yra išsakiusi ir antropologė Agnė Kairiūnaitė LRT skirto interviu metu. Jos teigimu, būtent maistas apima plačiausią žmogaus spektrą žinių, leidžiančių glaudžiau pažinti asmenybę.

„Sužinojus vien tai, su kuo žmogus valgo, ką jis valgo ir kaip valgo, galime nupiešti jo socialinį ir kultūrinį portretą – vien iš to, ką matome jo lėkštėje ir su kuo jis dalinasi maistą“, – tikino antropologė.

Foodies daug dėmesio skiria maisto fiksavimui bei pristatymui socialiniuose tinkluose.

Mokslininkė taip pat pastebi, jog susidomėjimas maisto kultūra žymi, jog visuomenė yra pasiekusi naują gerovės lygį: maistas tampa pramogos dalimi, o ne būtinybės klausimu.

„Tai, ką jūs prekybos centre įsidedate į krepšelį, yra atviriausi ženklai, kurie tiesiog kalba apie jus: ar jūs vegetaras, ar sveiko maisto propaguotojas, ar tiesiog pigaus maisto šalininkas, neįdedate į tai didelių pastangų, nes maistas jums yra priemonė gyventi, bet ne tikslas. Visi tie dalykai maistą padarė truputį socialesnį“, – teigė A.Kairiūnaitė.

Masinė plėtra

Globalizacija, kurios dėka skirtingos visuomenės gali keistis turima kultūrine praktika, tapo viena pagrindinių foodies kartos atsiradimo priežasčių.

Keliaujantys po skirtingas šalis šiandien būtinai trokšta susipažinti su svečių kraštų virtuve, todėl apsilankymas itin gerai įvertintame vietinių restorane yra laikomas svarbia kultūrine patirtimi.

Foodies kartos atspindžiai šiandien itin ryškus ir kine. Lietuvoje kasmet vykstančio kino festivalio „Kino pavasaris“ metu yra išskiriamos kino juostos, skirtos kulinarijos temoms.

„Atrandant Gastoną“, „Kritikai gurmanai“, „Steiko (r)evoliucija“, „Vakarienė kaip sapnas“, „Natūralus pasipriešinimas“ – tik keletas pastarųjų metų Europos ir pasaulio kino pavyzdžių, kuriuose atskleidžiami įvairūs kultūriniai maisto gamybos požiūriai ir praktikos.

VIDEO: Foodies Official Trailer (2015) HD

Beje, dokumentinėje juostoje „Kritikai gurmanai“ žiūrovai yra supažindinami su lietuve Aistė Misevičiūtė, kuri yra laikoma viena įtakingiausių maisto kritikų tinklaraštininkių.

Foodies Lietuvoje

Per pastaruosius metus didžiuosiuose Lietuvos miestuose smarkiai išaugo barų, užkandinių bei restoranų pasiūla. Augantys poreikiai atspindi ir didesnę paslaugų paklausą.

Nuo hipsteriškų maisto kioskelių iki high-class restoranų – ko ne kiekvienas, gatvėje pakalbintas jaunuolis, galėtų nurodyti bent kelias mėgstamas užkandines.

Nors galimybė mėgautis restoranų paslaugomis tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų, tačiau net ir tie, kurie gyvena turėdami labai ribotą biudžetą, stengiasi bent sykį per mėnesį (ar sezoną) apsilankyti mėgstamame restorane ir nesibodi ten paliktų nekasdieniškų sumų pinigų. Tai atliepia ir publicistės E.Paul įžvalgos, nors šioji didesnį dėmesį kreipė į JAV visuomenę.

Atsižvelgdami į naujas tendencijas bei madas (trendus) verslininkai skiria daug dėmesio baro ar restorano atmosferos kūrimui. Subtilumas, žaismingumas, o gal nekonformistinė aura turi persidengti kiekvienoje detalėje.

Nuo neįprastų, kūrybingų, klasikai nepaklūstančių serviravimo būdų iki originalių produktų derinių. Foodies mėgsta naujoves ir išskirtinumą, ypač, kurie dievina maisto gamybą namuose, ir netradicinius receptus bei valgio stalo paruošimo idėjas stengiasi pritaikyti ir savo virtuvėje.

Nuotraukose matomus „Iittala“ gaminius galima įsigyti iš www.ginalasinterjeras.lt

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min