„Sutaupysite mažiausiai 2-4 kartus skaitymui skirto laiko“, „pagerinsite savo regimąją atmintį 20 procentų“ – tokiais galimais pasiekimais greitojo skaitymo kursus organizuojanti asociacija kviečia dalyvius.

„Tai nėra mūsų sugalvotas kursas, šiuo dalyku domisi institutai, šia tematika prirašyta knygų“, – aiškino Intelektinio kapitalo ugdymo asociacijos projektų vadovas Aivaras Pranarauskas.
Pasak pašnekovo, 2-3 kartus padidinti savo skaitymo greitį, įdėjęs šiek tiek darbo, gali kiekvienas.

Tačiau lituanistikos ekspertai tokius asociacijos pareiškimus vertina atsargiai. Jų manymu, skaitymo greitis priklauso nuo teksto sudėtingumo ar skaitančiojo susikaupimo.

„Yra daug niuansų, daug kas priklauso ir nuo teksto – mokslinę literatūrą galite skaityti kaip nori greitai, vis tiek greitai paskaityti neišeis – reikia įsigilinti, o kur dar terminologija“, – „15min“ aiškino lituanistas Laimutis Laužikas.

„Greitasis skaitymas nėra kažkokia apgaulė – tą pasiekti įdėjęs pastangų gali beveik kiekvienas. Lengvai pasiekiamas yra 2-3 kartus greitesnis skaitymas nei paprastai“, – „15min“ tikino A.Pranarauskas.

Anot pašnekovo, greitojo skaitymo ir atminties lavinimo seminarais domisi nemažai žmonių – ir studentai ir vyresnio amžiaus žmonės.

„Paprastai norintys mokytis būna motyvuoti, domisi šiuo dalyku ir tai padeda pasiekti gerų rezultatų“, – pasakojo dalyką dėstantis A.Pranarauskas.

Kursus baigę asmenys esą gali lengvai skaityti po 1000 ir daugiau žodžių per minutę.

Reikia treniruotis

A.Pranarauskas pasakojo, kad kaip ir kiekvieną dalyką, gebėjimą skaityti reikia lavinti. Svarbiausi uždaviniai norint išmokti greitai skaityti – artikuliacijos slopinimas ir periferinio regėjimo lavinimas. Eilinis žmogus skaito tardamas žodžius mintyse, tai lėtina skaitymo tempą. Be to, įprastai skaitytojas mato 2-3 žodžius, tačiau šį lauką galima išplėsti iki visos eilutės. Taip akies „nueinamas kelias“ puslapiu sumažėja iki 20-30 kartų, todėl trumpėja ir skaitymo laikas.
Šiam matymo gebėjimui tobulinti yra sukurta daug pratimų, kurie artimi paprastoms medikų rekomenduojamoms akių treniruotėms.

„Norintiems pagerinti savo skaitymo greitį, reikėtų tiesiog vesti tekstą pirštu – taip atsiranda ritmas ir disciplina“, – patarimus dalijo greitojo skaitymo specialistas.

Čia kaip sporte: iš karto vieną dieną pakilnojęs 100 kg štangą, raumeningas netapsi, bet jei dirbsi nuolat, rezultatai pasimatys gana greitai. Sakė A.Pranarauskas.

Vertina atsargiai

Išbandžiusieji skaitymo kursus šias tiesas vertina kritiškai.
„Per mokslo metus reikia perskaityti labai daug knygų, todėl nusprendžiau nueiti į kursus. Pirmą paskaitą visi sėdėjome išsižioję, klausėmės, kad knygą galima perskaityti per valandą, tačiau dėstytojas tokio sugebėjimo nepademonstravo“, – „15min“ apie skaitymo kursus pasakojo studentas Vilius.

Studentas tikino iš šių kursų realios naudos nepajutęs.

Lietuvių kalbos specialistai, prieš einant į šiuos kursus, siūlo pasvarstyti, ar to reikia.
„Galbūt žurnalistui, norinčiam greitai ir daug kaupti informaciją, tai ir pravartu. Tačiau jums bet kada gali būti pasakyta, kad per mažai stengėtės arba jūsų galva tam netinkama, o pinigai jau sumokėti“, – sakė lituanistas L.Laužikas.

Optimistiškiau siūlomą skaitymo galimybę vertina psichologai. Pasak jų, žmogaus galimybės neribotos, svarbu tinkamai jį skatinti.

„Jei mešką galima išmokyti šokti cirke, tai kodėl žmogus irgi negali išmokti kažko unikalaus“, – samprotavo psichologė Edita Čekuolienė.

Naudoja šnipai

Vidutiniškai žmogus per minutę perskaityto apie 250 žodžių. Riba laikomas 600 žodžių per minutę greitis. Greitasis skaitymas ir periferinis regėjimas visais laikais domino specialiąsias tarnybas. Išlavinę šias savybes, vos „užmetę akį“ į puslapį agentai sugebėdavo atkurti didžiąją dalį informacijos.