Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

JAV mokslininkai pirmą kartą sukūrė „sintetinę gyvybę“

Mokslas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Mokslas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

JAV mokslininkams pirmą kartą pavyko sukurti besidauginančias bakterijų ląsteles su dirbtiniu genomu, tačiau ketvirtadienį tyrėjai paneigė „vaidinantys Dievą“ arba siekiantys iš naujo sukurti gyvybę laboratorinėmis sąlygomis.

„Sukurta pirmoji sintetinė ląstelė“, – paskelbė šio projekto vadovas Craigas Venteris, atskleisdamas 15 metų trukusių tyrimų svarbiausią rezultatą.

„Vadiname ją sintetine, nes tos ląstelės gautos vien iš sintetinės chromosomos, sukurtos cheminiame sintezatoriuje iš keturių buteliukų su cheminėmis medžiagomis, pradedant nuo kompiuteryje laikomos informacijos“, – aiškino jis.

Šis metodas gali būti panaudotas kuriant bakterijas, kurios gamintų biokurą arba padėtų išvalyti aplinkai pavojingus teršalus, nurodoma žurnale „Science“ paskelbtoje studijoje, kurią parengė J.Craigo Venterio institutas.

Šiuo metodu įmanoma sukurti dumblius, kurie sugertų anglies dvideginį – vieną iš pagrindinių „šiltnamio efektą“ ir pasaulinį klimato šiltėjimą sukeliančių veiksnių. Taip būtų galima sukurti organizmus, kurie aplinką tausojančiu būdu gamintų žaliavas naftos perdirbimo gamykloms.

Tyrėjai tikisi ištobulinti metodus, kurie padėtų paspartinti vakcinų gamybą, kurti naujus maisto komponentus ir chemines medžiagas.

„Tai tampa labai galingu įrankiu, siekiant panaudoti biologijos potencialą“, – sakė C.Venteris, kuris buvo 2000 metais paskelbtos studijos apie žmogaus genomo iššifravimą vienas iš bendraautorių. Tačiau kritikai perspėja, kad mokslininkai ir jo bendradarbiai atveria Pandoros skrynią, sudarydami galimybes kurti dirbtinius organizmus, kurių veiklos padariniai gali būti sunkiai nuspėjami.

Duodamas interviu televizijai, C.Venteris atmetė kaltinimus, esą jis „vaidina Dievą“.

„Ši sąvoka iškyla kaskart, kai medicinoje arba moksle padaromas naujas su biologija susijęs proveržis, – sakė mokslininkas. – Mėginti suvaldyti gamtą žmonija siekė nuo ankstyviausių laikų... Būtent taip atsirado naminiai gyvūnai“.

Žengėme dar vieną žingsnį savo supratime – kūdikio žingsnelį, mėgindami perprasti, kaip iš esmės veikia gyvybė ir galbūt kaip galime įgyti naujų svertų, mėginant valdyti šias mikrobų sistemas, kad jos duotų naudos žmonijai“, – pridūrė jis.

Mokslininkai susintetino ožkų mastitą sukeliančios bakterijos Mycoplasma mycoides genomą, kurį sudaro 1,08 mlrd. nukleotidų bazių porų. Jis buvo „sukonstruotas“ iš keturių cheminių medžiagų, kurios yra genetinę informaciją koduojančių dezoksiribonukleininių rūgščių (DNR) sudėtinės dalys.

Į sintetinį genomą taip pat buvo įterpta specialių žymenų, kad jį būtų galima atskirti nuo natūralaus. Tarp jų – šiame projekte dirbusių 46 mokslininkų vardai, taip pat projekto internetinis adresas, kad bet kuris jį iššifravęs galėtų pasiųsti autoriams elektroninį laišką. Bakterijos genome taip pat užšifruotos trys sentencijos, tarp jų airių rašytojo ir poeto Jameso Joyce'o šūkis „Gyventi, klysti, kristi, triumfuoti, kurti gyvenimą iš gyvenimo“.

C.Venteris spaudos konferencijoje sakė, kad jo komanda dirbtinį genomą įterpė į gyvą ląstelę. Jis nurodė, kad ta ląstelė jau pasidalijo „milijoną kartų“ ir kad šiuo metu ta mikroorganizmų linija saugoma užšaldyta.

„Manome, jog šis žingsnis svarbus moksline ir filosofine prasme. Jie neabejotinai pakeitė mano požiūrį į gyvybės apibrėžimus ir (supratimą), kaip veikia gyvybė“, – sakoma jo pranešime.

C.Venteris pabrėžė, kad šį projektą atlikę mokslininkai aptarė galimas etines savo darbo pasekmes.
Tačiau Kanadoje įsikūrusi tarptautinė naujųjų technologijų priežiūros organizacija „ETC Group“ perspėjo apie tokio pobūdžio eksperimentų keliamą grėsmę.

Sintetinė ląstelė „nėra visų mūsų visuomenės rūpesčių sprendimas“, sakė tos organizacijos direktorius Patas Mooney.

„Daug labiau tikėtina, kad ji sukels visą naujų problemų virtinę, kurias spręsti vyriausybės ir visuomenė prastai pasiruošusios“, – pabrėžė jis.

C.Venterio vadovaujama tyrėjų grupė 2008 metais paskelbė susintetinusi bakterijos genomą iš cheminių medžiagų, tačiau tuomet mokslininkai dar nesugebėjo jo aktyvuoti ląstelėje.

Dabar ta komanda jau moka „paleisti“ sintetinį genomą, kad ląstelė funkcionuotų ir daugintųsi jo kontroliuojama.

Tačiau Jimas Thomasas iš „ETC Group“ perspėjo: „Sintetinė biologija yra didelės rizikos nuo pelno priklausanti sritis, kurianti organizmus iš dalių, kurios iki šiol menkai tesuprantamos.“

„Žinome, kad laboratorijose sukurtos gyvybės formos gali ištrūkti, tapti biologiniais ginklais ir kad jų naudojimas kelia pavojų natūraliai biologinei įvairovei“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu C.Venteris biologinio terorizmo pavojų atmeta.

„Ši technologija neparduodama; ląstelės neparduodamos. Mes mėginame pritaikyti šia technologiją kuriant pažangesnes vakcinas; taip pat naudojame jas gilindami esmines žinias apie gyvas ląsteles“, – pabrėžė jis. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min