„Jo gyvenimas, istorija pasakoja mums, kad pokyčiai gali įvykti, jeigu nepasiduodame", – B.Obama sakė dešimtims tūkstančių klausytojų, daugiausiai afroamerikiečių, susirinkusių Nacionaliniame mole Vašingtone, per maždaug 20 minučių trukusią kalbą, kurioje buvo gausu politinių poteksčių.
Pirmasis JAV juodaodis prezidentas dar nebuvo pradėjęs karjeros politikoje, kai prieš 15 metų buvo nutarta pastatyti šį memorialą, o jo pasiekimai nebūtų įmanomi be M.L.Kingo amžininkų aktyvistų kovos už rasinę lygybę.
B.Obama pagerbė pilietinių teisių judėjimo milžinus ir eilinius narius, sakydamas, kad švytintis iš granito iškaltas monumentas, kuriame M.L.Kingas pavaizduotas griežtai žvelgiantis į kitapus baseino, į Jeffersono memorialą, yra skirtas visiems.
Artėjant įtemptoms politinėms kovoms prieš 2012 metų prezidento rinkimus, šalies vadovas nepraleido progos pelnyti kelis taškus prieš savo oponentus ir išdėstė menkai tepaslėptą puolimą prieš respublikonų numanomą trukdymo politiką.
„Tai galiojo prieš 50 metų, kaip ir per visą žmonijos istoriją, – turintieji galių ir privilegijų dažnai peikia bet kokius kvietimus permainoms, vadindami juos supriešinančiais. Jie sako, kad bet koks iššūkis dabartinei tvarkai yra neprotingas ir destabilizuojantis", – sakė B.Obama.
„Kad ir kokie sunkūs būtų laikai, žinau, kad mes juos įveiksime, – pareiškė prezidentas, stovėdamas prie įspūdingo memorialo. – Žinau, kad priešakyje bus geresnių dienų. Žinau tai dėl šio žmogaus, stūksančio virš mūsų."
B.Obama savęs niekada tiesiogiai nelygino su M.L.Kingu, tačiau kai kuriose jo kalbos vietose buvo galima įžvelgti tam tikrų paralelių.
„Mes turime teisę džiaugtis daktaro Kingo nuostabiais oratoriaus sugebėjimais, tačiau verta prisiminti, kad pažanga kilo ne vien iš žodžių. Pažanga buvo sunki, – pabrėžė prezidentas. – Dabar tai užmirštame, bet per savo gyvenimas daktaras Kingas ne visada buvo laikomas vienijančiu veikėju. Netgi išgarsėjęs, netgi pelnęs Nobelio taikos premiją, daktaras Kingas buvo daugelio juodinamas."
„Jį puldavo netgi jo paties žmonės – tie, kuriems atrodė, kad jis žengia per sparčiai, arba tie, kuriems atrodė, kad jis eina per lėtai", – priminė B.Obama.
Prezidentas gyrė M.L.Kingo „grįžimą į Nacionalinį molą, mat prie netoliese esančio Linkolno memorialo šis pastorius 1963 metų rugpjūčio 28 dieną pasakė savo garsiąją kalbą „Turiu svajonę" (angl. I Have a Dream), padėjusią sužadinti pilietinių teisių judėjimą.
„Šioje vietoje jis stovės visais laikais – tarp paminklų šios šalies tėvams ir tiems, kurie ją gynė, – sakė B.Obama. – Juodaodis pamokslininkas, neturintis jokio oficialaus rango arba titulo, kuris kažkaip suteikė balsą mūsų giliausioms svajonėms ir mūsų tvariausiems idealams; žmogus, kuris pažadino mūsų sąžinę ir tokiu būdu padėjo padaryti mūsų sąjungą tobulesne."
Memorialo atidarymo atmosfera buvo panaši į politinio mitingo, nes kalbėtojai vienas po kito lygino M.L.Kingo veiklą su dabartine stringančia politika, o daugelis kaltino respublikonus kaišiojant pagalius į ratus B.Obamos reformų programai, siekiant trumpalaikės politinės naudos.
JAV kovos už pilietines teises lyderis pastorius Jesse'is Jacksonas, kuris buvo M.L.Kingo draugas ir bendražygis, kritikavo šią taktiką, sakydamas: „Daugelis atrodo norintys paskandinti laivą vien tam, kad sunaikintų kapitoną. Privalome veikti geriau."
Legendinio aktyvisto sūnus Martinas Lutheris Kingas III paragino baigti „konservatyvią politiką, kurioje nepaliekama vietos žmonėms", taip pat gyrė protesto judėjimą „Užimk Volstritą" (angl. Occupy Wall Street), sakydamas: „Privalome kovoti dėl ekonominio teisingumo."
B.Obama taip pat užsiminė apie protestus, sakydamas, jog jeigu M.L.Kingas „būtų gyvas šiandien, manau, jis mums primintų, kad bedarbis turi teisę mesti iššūkį Volstrito ekscesams, nedemonizuodamas visų ten dirbančiųjų."
Baigęs savo kalbą prezidentas susikibo rankomis su savo žmona Michelle ir viceprezidentu Joe Bidenu bei sugiedojo pilietinių teisių himną „We Shall Overcome" kartu su tūkstančiais klausytojų priešais saulės nušviestą memorialą.
Šią ceremoniją, kurią iš pradžių planuota surengti rugpjūčio 28 dieną, minint M.L.Kingo kalbos „Turiu svajonę" 48-ąsias metines, teko atidėti dėl uragano „Irene", praslinkusio per JAV rytines valstijas.
Memorialas, skirtas 1964 metais Nobelio taikos premiją pelniusiam M.L.Kingui ir jo nesmurtinei kovai už teisingumą, buvo įrengtas 1,5 hektaro sklype, kuriame auga prieš beveik 100 metų Japonijos padovanotos vyšnios.
Beveik devynių metrų aukščio „Vilties akmenyje" iš balto granito M.L.Kingo atvaizdą iškalė garsus kinų skulptorius Lei Yixinas.
Lankytojai į šį memorialą įeina per perskeltą „Nusivylimo kalną" – didžiulį riedulį, simbolizuojantį afroamerikiečių kovą už taiką ir lygybę.
