Jei apie atostogas kalbame, galvojame, viliamės, kad taip ilgai lauktos atostogos bus kažkuo ypatingos, kažkuo kitokios. Juk tai turėtų būti laikas skiriamas sau ir savo artimiesiems... O grįžus po atostogų jau antrą dieną daugelis į klausimą „Kaip pailsėjai?“ atsakytų: „Lyg ir neblogai pailsėjau, bet jau nebepamenu...“.
Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas kas gera kada nors baigiasi ir tada darbas po atostogų neatrodys košmaras.
Atostogos – tai savotiška smegenų reabilitacija, kai pavyksta atsitraukti nuo kasdieninės buities, rutinos (ėjimas į darbą, valgio gaminimas, vaikų išleidimas į mokyklą ir t. t.) ir siekiama patirti kuo daugiau teigiamų emocijų, gerų išgyvenimų. Vienam gali padėti sportas, kitam – skaitymas, muzikos klausymas ar atsidavimas savo pomėgiams.
Specialistai pastebi, kad fizinį ir protinį darbą dirbantys žmonės pavargsta skirtingai.
Kad diena praeitų subalansuotai ir sveikai, reikia tinkamai paskirstyti laiką, numatant, kas yra tikrai svarbu, ką galima atlikti rytoj.Protinį nuovargį rodo: dėmesio susilpnėjimas, mieguistumo priepuoliai, nesusikaupimas, nepasitenkinimas aplinkiniais, galvos skausmas, pykčio priepuoliai.
Fizinį darbą dirbantiems žmonės pasireiškia raumenų nuovargis, silpnumas.
Taigi, poilsis priklauso nuo veiklos pobūdžio. Vargu ar daug streso kasdieniniame darbe patiriantis žmogus pailsės ekstremalaus pobūdžio atostogose, kur reikia daug rizikos ir adrenalino.
Tarkime, dirbantiems ramioje, monotoniškoje aplinkoje, nereikalaujančioje didelio fizinio pasiruošimo, naudinga atostogų metu būtų daugiau laiko praleisti gamtoje, aktyviau judant, keliaujant po nepažįstamas vietas...
Psichologė R.Vaitkienė pataria atkreipti dėmesį, kad atostogų pobūdis taip pat priklauso nuo asmenybės ir nuo tikslų, ką norime patirti: ramybę, pasilinksminti triukšmingoje ir linksmoje aplinkoje ar patirti naujų įspūdžių. Pavyzdžiui, lėtesnio, ramesnio charakterio žmogus, papuolęs, tarkim, į šurmuliuojančią šalį nuo triukšmingos aplinkos gali taip pat patirti stresą ir įtampą. Priešingai, mėgstančiam bendrauti gal bus nepakenčiama praleisti laiką negyvenamoje saloje arba mažai apgyvendintoje gyvenvietėje.
Svarbiausia, reikėtų laikytis principo – atostogų metu būtina pakeisti kasdieninę aplinką, praleisti jas tokioje aplinkoje ir su tokiais žmonėmis, kur būtų malonu ir gera bendrauti. Kartais geromis atostogomis gali tapti knygos skaitymas lovoje, visiškai nesirūpinant tuo, kas vyksta aplinkui.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė atkreipia dėmesį, jog labai svarbu atostogauti ne tik dirbantiesiems, bet ir nedirbantiems pensininkams, įvairaus amžiaus vaikams. Paįvairinti gyvenimą galėtų malonus bendravimas, kelionės, o vaikams – nuotykiai, situacijos, kur reikia atskleisti savo kūrybiškumą, mokėti rizikuoti...
Gaila, kad kai kurie žmonės per atostogas stengiasi padaryti kuo daugiau darbų savo kasdienėje veikloje, tai gali būti remontas, statyba ar kitos pareigos. Tada žmogus vėl įsisuka į pareigų, reikalų ratą ir daugiau daro ką reikia, o ne ką nori. Specialistai pastebi, kad nuo darbų rutinos sunkiausiai atitrūksta darboholikai, kuriems naudinga būtų tiesiog išmokti atsipalaiduoti ir pailsėti.
Nepaverskime savo atostogų konkuravimo lauku (kuo daugiau egzotinių šalių aplankyti) ir patys netapkime mados auka. Geriausiai jaučiasi tie žmonės, kurie realiai įvertina savo galimybes ir turi realius, pasiekiamus lūkesčius.
Patarimai ne tik atostogoms...
Kad diena praeitų subalansuotai ir sveikai, reikia tinkamai paskirstyti laiką, numatant, kas yra tikrai svarbu, ką galima atlikti rytoj.
Kiekvienas atostogų malonus netikėtumas gali praturtinti atostogas ir įspūdžius.
Stresą sumažina atsipalaidavimas, tai leidžia mėgautis gyvenimu.
Laiku ištartas “ne” saugo nuo daugelio nemalonumų.
Laiku ir vietoje išjungtas mobilusis telefonas gali nesugadinti nuostabių atostogų akimirkų.
Per atostogas daugiau darykim tai ką norim, o ne tai ką reikia.
Laiką reikėtų leisti su žmonėmis, su kuriais jums gera, su kuriais bendraujant patiriate kuo daugiau teigiamų, pozityvių jausmų.
