Spartėjant gyvenimo tempui atsirado poreikis greičiau bendrauti, bendrauti su tais, kurie yra toli, todėl atsirado niša socialiniams tinklams. Pašnekovė nemano, kad „Facebook“ gali išnykti, visgi pripažįsta, kad jis gali keistis.
Žmonės turėjo poreikių, o kažkas atrado, kaip juos patenkinti
„Gali būti, kad jį pakeis kas nors panašaus. Jis modifikuosis į kažkokią kitokią priemonę“, – tikino psichologė.
„Facebooko tikslas buvo teigiamas ir geras, bet jis išsigimė ir reikia pripažinti, kad turi neigiamų pasekmių“, – teigė L. Bulotaitė.
„Na, nemanau, kad tiesioginis bendravimas išnyks. Ir gal dėl to tas „Facebookas“ netenka populiarumo, viena iš priežasčių – žmonės pamato, kad vis tik jis nėra tapatus tam tikrajam bendravimui, kai tu susitinki su žmogumi. (...) Manau, kad „Facebooke“ bendravimas tikrai nėra tiesioginis“, – tikino moteris.
Pasak jos, socialinis tinklas gyvuos dėl to, kad spartėjant gyvenimo tempui, atsidarant sienom, keliavimo galimybėm, „Facebookas“ tikrai palengvina bendravimą su žmonėmis, kurie yra toli.
Manau, kad visi supranta, jog tiesioginis bendravimas yra daug geresnis
„Manau, kad visi supranta, jog tiesioginis bendravimas yra daug geresnis“, – teigė L. Bulotaitė.
„Žinių radijo“ laidoje „Aktualioji valanda“ dalyvavęs KTU Filosofijos ir psichologijos vedėjas Nerijus Čepulis išsakė savo nuomonę, kad kartais tiesioginis bendravimas gali būti nesaugus.
„Mane suintrigavo noras pabūti „Facebook“ advokatu, velnio advokatu, nes tikrai būtų neįdomu, kaip sako jaunimas, žaisti į vienus vartus. Tiesioginis bendravimas gali turėti neigiamų aspektų, kai mes kalbame apie agresiją. Kai mes kalbame apie bendravimą su žmogumi, kuris, mes negalime žinoti, ar neparodys fizinės jėgos. Kartais gal ir gerai nežinoti, kas tas žmogus. Tokiu atveju mes turime daugiau laiko susivokti su kuo bendraujame, mums nėra daromas psichologinis spaudimas“
„Tai yra tik saugumo iliuzija, kai manai, kad žmogus toli“, – kolegos nuomonei priešinosi L. Bulotaitė.
Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.
