Pagrindinį vaidmenį čia vaidina motyvacija: kai oras blogas, niekam nesinori eiti į lauką, bet jeigu už lango šviečia saulė, šilta, dauguma iš mūsų nori mesti savo darbus. Tyrimai, atlikti 2008 metais, remiantis amerikiečių apklausa apie laiko planavimą, parodė, kad lietingu oru vyras darbe užsibūna vidutiniškai pusvalandžiu ilgiau nei saulėtą dieną.
Geru oru mažėja darbingumas
2012 metais grupė mokslininkų iš Harvardo ir Šiaurės Karolinos universitetų tyrė japonų bankininkų elgesį ir pastebėjo sutapimų: blogu oru darbuotojai buvo darbingesni, tai įrodė laikas, kurio jiems prireikdavo atliekant tam tikras procedūras suteikiant paskolą.
Jeigu diena būdavo saulėta ir šilta, studentams nebūdavo sunku įrodyti metinių egzaminų būtinybę, nors ne visi argumentai būdavo rimti. Lietingu oru jų kritinis mąstymas suaktyvėdavo.
Kai oras pagerėdavo, darbuotojų produktyvumas sumažėdavo. Norėdami išsiaiškinti tokio reiškinio priežastis tyrėjai pasiūlė Harvardo studentams atlikti užduotį – suvedinėti duomenis saulėtomis ir lietingomis dienomis. Prieš pradedant darbą studentams buvo siūloma arba peržiūrėti šešias nuotraukas su aktyvaus poilsio vaizdais (tarkim, pasiplaukiojimo valtimi ar pikniko gamtoje), arba nupasakoti savo įprastą dieną.
Mokslininkai pastebėjo, kad eksperimento dalyviai lėčiau atlikdavo savo užduotis, jeigu prieš tai jiems buvo rodomos poilsio gamtoje nuotraukos. Jiems kur kas labiau norėjosi pasvajoti apie tai, ką galėtų veikti, nei dirbti savo darbą. Ir nesvarbu, kokiu oru vyko veiksmas, užfiksuotas nuotraukose, nors ir pastebėta, kad fotografijų poveikis buvo stipresnis, jeigu įamžinta saulėta diena. Tačiau vien mintis apie malonią alternatyvą lėmė, kad eksperimento dalyviai sunkiau susikaupdavo darbui.
Žinoma, giedrų dienų pasitaiko bet kuriuo metų laiku. Net ir vidury žiemos užkietėjusio slidininko mintys visiškai nuklys galvojant apie mėgstamą užsiėmimą. Tačiau yra ne vienas įrodymas, kad vasarą net mūsų mąstymas sulėtėja.
Šviečiant saulei sunkiau kritiškai mąstyti?
1994 metais Geraldas Clore'as, pirmasis pradėjęs tirti, kaip išoriniai faktoriai gali paveikti gebėjimą mąstyti, pastebėjo, kad geras oras sunkina susikaupimą. G.Clore'o vadovaujama ekspertų grupė tyrė 122 studentų elgesį blogu ir geru oru, pasiūliusi jiems dalyvauti tyrime dėl aukštojo mokslo kokybės.
Kuo geresnis buvo oras už lango, tuo lengviau buvo įtikinti studentus kuo nors pasitelkiant kritikos neišlaikančius argumentus: jeigu diena būdavo saulėta ir šilta, studentams nebūdavo sunku įrodyti metinių egzaminų būtinybę, nors ne visi argumentai būdavo rimti. Lietingu ir šaltu oru jų kritinis mąstymas suaktyvėdavo – tuomet paveikti galėjo tik svarūs argumentai.
 |
| Žmonės vėsinasi prie vandens telkinių. |
G.Clore'as ir jo kolegos padarė išvadą, kad geras oras priverčia žmones mąstyti labiau paviršutiniškai, o ne pasitelkti analizę.
Vasaros oras – ypač karštis ir didelė drėgmė – gali neigiamai paveikti ir mūsų dėmesį bei energijos atsargas. Vieno tyrimo duomenimis, didelė drėgmė sunkina galimybę susikaupti ir didina mieguistumą. Toks oras taip pat mažina žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti: kuo karščiau, tuo rečiau žmogus abejoja įsakymais, kuriuos gauna.
Saulėtame krašte – laimingesni žmonės
Žmonės jaučiasi laimingesni, kai dienos tampa ilgesnės ir šiltesnės artėjant vasaros saulėgrįžai. O kai dienos trumpėja ir vėsta, laimės pojūtis mažėja.
Polinkį elgtis lengvabūdiškai taip pat gali lemti mūsų emocinė būsena. Daugybė tyrimų parodė, kad egzistuoja ryšys tarp saulės šviesos ir laimės pojūčio: nors saulėtoje Pietų Karolinoje gyvenantys amerikiečiai iš esmės nėra laimingesni negu JAV Vidurio Vakarų gyventojai, bet kasdienis saulės kiekis turi įtakos. Žmonės jaučiasi laimingesni, kai dienos tampa ilgesnės ir šiltesnės artėjant vasaros saulėgrįžai. O kai dienos trumpėja ir vėsta, laimės pojūtis mažėja. Giedromis dienomis žmonės taip pat dažniau kalba apie tai, kad yra patenkinti gyvenimu. Tad laimingiausias metų laikas yra vasara.
Kadangi yra nuomonių, kad gera nuotaika mažiau skatina kritiškai mąstyti nei bloga, tad oras tikrai gali paveikti žmogų priimant net ir svarbiausius sprendimus. Atlikdamas vieną tyrimą psichologas Uri Simonsohnas nustatė, kad studentai mieliau rinkosi universitetą, garsėjantį gera savo mokymosi baze, jeigu jame apsilankydavo giedrą dieną. Orams pablogėjus būsimieji studentai buvo labiau linkę analizuoti siūlomas mokymosi programas.
Vis dėlto pastebima, kad karštis teigiamai žmones veikia tik iki tam tikros ribos: kai temperatūra pasiekia vasaros maksimumą, kaitros teigiamas poveikis nyksta. Tyrimo dėl subjektyvaus savijautos vertinimo metu ekonomistė Marie Connolly nustatė, kad tomis dienomis, kai termometrai rodydavo daugiau nei 32 laipsnius karščio, neigiamas oro poveikis asmeninės laimės suvokimui buvo stipresnis, nei sutuoktinio mirties ar skyrybų pasekmės.
 |
| 123rf nuotr./Ledai yra kaip tik tai, ko reikia karštą dieną. |
Iš kitos pusės kaitros poveikio mūsų smegenims negalima vertinti vien negatyviai. Esą atvejai, kuriuos tiria psichologai, yra tarsi grafikas, turintis apverstos U raidės formą: stiprinant vieną faktorių iš pradžių jo veikiamas elgesys labai pagerėja, tada stabilizuojasi ir tik tada – labai pablogėja.
Vieno tyrimo autoriai tvirtina, kad geriausia temperatūra žmogui yra 22 laipsniai. Apžvelgus šios srities literatūrą, aiškėja, kad vis dėlto tai turėtų būti apie 27 laipsniai.
Grįžkime prie malonumų – karštis yra puiki dingstis suvalgyti ledų: daugybė tyrimų patvirtina, kad gliukozės kiekis kraujuje susijęs su produktyvumu ir valia. Todėl kažko šalto ir saldaus porcija yra kaip tik tai, ko mūsų smegenims taip trūksta, kai termometro stulpelis nenumaldomai kyla aukštyn.
