Atominis fokusas: kaip Lietuva trauks milijardus iš kiaurų kišenių
Šį straipsnį skaitykite ir savaitraštyje „15min“
Paradoksas: kodėl „užkietėję“ alkoholikai gyvena ilgiau už abstinentus?
Publikuota:
2010 rugpjūčio 31d. 19.50
/ 15min.lt
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Brendis
Viena iš daugiausiai ginčų literatūroje apie alkoholį keliančių temų, tai faktas, kad alkoholio nevartojančių asmenų gyvenimo trukmė mažesnė už vartojančiųjų. Tradicinis šio fakto paaiškinimas – tai, esą didžioji dalis tų, kurie visuomenės apklausų metu teigia esą abstinentai, išties yra buvę „užkietėję“ alkoholikai, kurie jau yra susidūrę su sveikatos problemomis, iššauktomis besaikio gėrimo, rašo žurnalas „Time“.
Tačiau neseniai paskelbtas naujas straipsnis, kuris remiasi atliktu tyrimu, tvirtina, kad susilaikymas nuo alkoholio išties didina asmens tikimybę numirti anksčiau nei alkoholį vartojantis asmuo net tada, kai iš statistikos išbraukiami buvę alkoholikai. Labiausiai šokiruojanti šio tyrimo dalis – teiginys, esą abstinentų mirtingumas yra didesnis už „nepataisomų“ alkoholikų.
Nuosaikus alkoholio vartojimas, kuris apibūdinamas kaip vieno–trijų gėrimų per dieną suvartojimas, siejamas su mažiausiu mirtingumu. Nuosaikus gėrimas (ypač jei pasirenkamas alkoholinis gėrimas yra raudonas vynas), kaip manoma, prisideda prie širdies veiklos, cirkuliacijos gerinimo ir komunikabilumo didinimo. Tai, esą, gali būti svarbu, nes izoliuoti žmonės neturi tiek daug šeimos narių ar draugų, kurie gali pastebėti ir padėti išspręsti sveikatos problemas.
Abstinentų mirtingumas yra didesnis už „nepataisomų“ alkoholikųTačiau kodėl susilaikymas nuo alkoholio gali sąlygoti trumpesnį gyvenimą? Pasak žurnalo „Time“, susilaikantys nuo svaigiųjų gėrimų neretai yra iš žemesnių socialinių–ekonominių sluoksnių, mat alkoholio vartojimas dažnai yra prabanga. Tuo tarpu žmonės iš šių sluoksnių patiria daugiau streso – daug daugiau rūpesčių dėl darbo ir vaikų priežiūros, o tai, esą, juos gali sulaikyti ne tik nuo griebimosi už butelio, bet ilgalaikėje perspektyvoje taip pat sąlygoti įvairias ligas, susijusias su stresu. Juk alkoholio nevartojantys žmonės taip pat negauna ir po darbo išgerto gėrimo ar dviejų naudos, t.y. sumažinto streso.
Tačiau net ir po visų įmanomų kintamųjų peržiūros: socialinio–ekonominio statuso, fizinės veiklos aktyvumo, artimų draugų skaičiaus, socialinės paramos kokybės ir pan., tyrėjai nustatė, kad per 20 metų laikotarpį mirtingumas buvo didžiausias tarp teigusių, kad jie niekada nevartojo alkoholio. Antras didžiausias mirtingumas buvo tarp „užkietėjusių“ alkoholikų ir mažiausias tarp asmenų, nuosaikiai vartojusių svaigiuosius gėrimus.
Tyrime dalyvavo 55–65 metų asmenys, kurie prieš tyrimą per paskutinius trejus metus turėjo kokį nors ambulatorinį gydymą. 1 824 tyrimo dalyviai buvo analizuojami 20 metų. Kaip pažymi „Time“, vienas tyrimo trūkumas – 63 proc. jo dalyvių buvo vyrai. Tyrimas atskleidė, kad per 20 tyrimo metu mirė 69 proc. alkoholio niekada nevartojusių asmenų, 60 proc. įnikusių į alkoholį ir tik 41 proc. nuosaikiai alkoholį vartojusių žmonių.
Tai įsidėmėtina statistika. Nors besaikis alkoholio vartojimas siejamas su didesne kepenų cirozės ir kelių vėžio rūšių rizika, mažesnė tikimybė, kad mirs „užkietėjęs“ alkoholikas, nei asmuo, niekada nevartojęs svaigiųjų gėrimų. Viena svarbi tokios išvados priežastis – alkoholis lemia daug socialinio interaktyvumo, kuris yra būtinas norint išlaikyti protinę ir fizinę sveikatą.
Nepaisant padarytų išvadų, minėto tyrimo autoriai pažymi, kad net jei alkoholio vartojimas ir yra susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, būtina prisiminti, kad svaigieji gėrimai gali būti pavojingi: turėti įtakos atminties trikdžiams ir pan.
Vyrai gere,vyrai gers kol ..........