Tyrėjai Dondaldas Hortonas ir Richardas Wohlas 1956 m. pristatė terminą „parasocialiniai ryšiai“ – moksliniame žurnale jie teigė, kad masinės žiniasklaidos populiarėjimas sukūrė vienpusį „nuotolinį intymumą“. Žmonės pradeda justi ryšį su aktoriais – susipina personažai, kuriuos aktoriai vaidina filmuose, su asmenybėmis, kurias įžymūs žmonės pristato žiniasklaidoje.
Situacija buvo kitokia, kai žiniasklaida nedarė tokios įtakos žmonių gyvenimams. „Tapatybių supainiojimas“ anksčiau buvo laikinas – po spektaklio aktoriai iškart grįždavo į realų gyvenimą. Tačiau radijas ir televizija tai pakeitė – prasidėjo „tęstinė sąveika“. Radijas ir televizija tapo alternatyviais teatrais, kur žmonės ir toliau stebėjo aktorius.
D.Hortono ir R.Wohlo teigimu, taip eiliniai žmonės pradėjo labiau domėtis įžymybėmis ir ilgainiui pradėjo justi keistą artumą jiems. Atsirado aktorių vaidinamų personažų ir tikrų asmenybių samplaika.
Tyrėjai ir toliau analizavo šį ryšį. Nustatyta, kad žiūrėdami mėgstamą televizijos serialą žmonės jaučiasi ne tokie vieniši, o kai serialas yra neberodomas, jie jaučiasi taip, lyg būtų netekę draugo realiame gyvenime.
Psichologų teigimu, net jei šis ryšys yra ir netikras tiesiogine to žodžio prasme, žmonių patiriamos emocijos yra realios.
„Išgalvoti filmų pasauliai padeda mums tyrinėti savo pačių tapatybes, savo pačių supratimą apie santykius, vertybes, gyvenimo prasmę“, – sako psichologė Karen Dill-Shackleford.
„Brangelinos“ atveju viskas dar labiau susipynė, nes A.Jolie ir B.Pittas buvo pora ne tik ekrane – filme „Ponas ir ponia Smitai“, bet ir šeima realybėje.
Publikai įžymybės yra tarsi išgalvoti personažai – mes jas stebime žiniasklaidoje, ir apie jų asmenybes susiformuojame nuomonę jų niekad nesutikę. Žmonės sukuria įsivaizduojamus (bet jiems – reikšmingus) santykius su įžymybėmis – taip, kaip ir su išgalvotais personažais.
Žmonės sukuria įsivaizduojamus (bet jiems – reikšmingus) santykius su įžymybėmis – taip, kaip ir su išgalvotais personažais.
2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad 75 proc. jaunų žmonių turi stiprų prisirišimą prie mažiausiai dviejų įžymybių. 79 jaunų žmonių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis jaunimo mano, kad juos su jų mėgiamomis įžymybėmis sieja tos pačios vertybės, juos įkvepia įžymybių darbo etika, jie ima iš jų pavyzdį realiame gyvenime – pavyzdžiui, pradeda rašyti, tampa vegetarais ar pradeda rūkyti marihuaną.
Net ir prieš socialinės žiniasklaidos erą įžymybės buvo tapę didele žmonių gyvenimo dalimi – tereikia prisiminti vėl ištrauktą iš užmaršties B.Pitto, A.Jolie ir Jennifer Aniston meilės trikampį, kuris padalijo žmones į „Aniston komandą“ ir „Jolie komandą“. Buvo net pardavinėjami marškinėliai su užrašais, žmonės realiame gyvenime ginčydavosi dėl to, kurią pusę palaiko – naują B.Pitto ir A.Jolie porą, ar paliktą J.Aniston.
Atsiradus socialiniams tinklams įsitraukimas į įžymybių gyvenimą dar palengvėjo – galima sekti beveik kiekvieną jų žingsnį, o įsitraukimas į diskusijas vyksta vos kelių klavišų paspaudimu.
