Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mobiliajame telefone – reklaminių žinučių lavina

Žmonės naudojasi telefonais
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Žmonės naudojasi telefonais
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ne vienas buvo pažadintas ankstų rytą arba sutrukdytas ramų vakarą, gavęs reklaminę žinutę į savo mobilųjį telefoną. Atrodo, kad negalioja jokios etiketo ir privatumo taisyklės – tokias žinutes žmonės gauna įvairiausiu paros metu ir dažnai lieka nepatenkinti. Problema padvigubėja, jeigu asmuo nedavė sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų į savo asmeninį telefoną. Žinoma, lengviausia apkaltinti įmonę, iš kurios gaunamos trumposios žinutės, tačiau ar tikrai kiekvienas asmuo pažymi tą miniatiūrinėmis raidėmis parašytą punktelį, kad nenori gauti reklaminės informacijos? O galbūt tokia informacija žmonėms yra naudinga ir reikalinga?

Nuomonės: gerai ar blogai gauti reklamines žinutes

Šiaulietė Indrė sako, kad reklamines žinutes gauna tik iš ten, kur yra prisiregistravusi ir davė sutikimą, kad jas gautų. „Kartais tokia informacija naudinga, kartais ne“, – teigia Indrė. Ji pati nelabai naudojasi reklaminių žinučių informacija – vos kelis kartus įsigijo reklamuojamąją prekę. Indrė neslepia, kad anksčiau tokios žinutės labiau erzino, o dabar į jas reaguoja mažiau – tiesiog neskaito jų. 

Greta pasakoja, kad gauna labai mažai reklaminių žinučių, o jeigu ir gauna – tik iš didžiųjų prekybos centrų. „Turiu jų lojalumo korteles ir daviau sutikimą gauti informaciją. Kartais pasinaudoju šia informacija – ypač jeigu pasitaiko gerų akcijų prekėms“, – sako Greta.

Visiškai kitokia Astos nuomonė: „Mane tokios žinutės nervina – per dažnai jas gaunu. Kiekviena įmonė, kurioje esu užsiregistravusi, siunčia reklamines žinutes – per savaitę gaunu mažiausiai šešias.“ Ji yra tikra, jog pažymėjo punktą, kad nenori gauti reklaminių žinučių, tačiau jos vis vien ateina.

Kiekviena įmonė, kurioje esu užsiregistravusi, siunčia reklamines žinutes – per savaitę gaunu mažiausiai šešias.

„Mane tokios žinutės erzina. Pavyzdžiui, esi kokiame nors svarbiame susitikime ir gauni reklaminę žinutę. Arba išgirsti, jog atėjo žinutė, apsidžiaugi, pagalvoji, kad parašė artimas žmogus. Pasižiūri – reklaminė“, – piktinasi Dovilė. Ji mano, kad  jeigu žmogui reikalinga tiesioginės rinkodaros informacija, ją kuo puikiausiai galima rasti internete. 

Štai Adomas nusiteikęs pozityviai: „Geras daiktas – sužinai, kur kokios nuolaidos. Būna, kad tikrai iš tokių žinučių gaunu naudingos informacijos ir ja pasinaudoju. Kartais gauni reklaminę žinutę būtent apie tai, ko tuo metu ieškai – tai idealus variantas, tačiau retai pasitaiko.“

Skundų gausa Lietuvoje

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) duomenimis, per tris 2014 m. ketvirčius VDAI gavo 345 skundus, iš jų 127 dėl tiesioginės rinkodaros. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose (ATPP) per šį laikotarpį užfiksuoti 42 pažeidimai, iš jų 13 dėl tiesioginės rinkodaros.

Lyginant  VDAI 2011–2013 metų duomenis matyti, kad pateiktų skundų skaičius ženkliai didėja.  2013 metais skundai dėl tiesioginės rinkodaros užima net antrąją vietą, o administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta daugiausiai.

2013 metais skundai dėl tiesioginės rinkodaros užima net antrąją vietą, o administracinių teisės pažeidimų protokolų surašyta daugiausiai.

Dažniausiai duomenys surenkami pildant lojalumo kortelių išdavimo dokumentus, užsisakant įvairias paslaugas, dalyvaujant akcijose, žaidimuose, pildant anketas... Tačiau bet kuri įmonė turi suteikti galimybę vartotojui pasirinkti, ar jis nori gauti trumpąsias reklamines žinutes į savo asmeninį telefoną. Dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai žmogus tiesiog neprisimena kam davęs savo asmeninius duomenis ir todėl gauna tiesioginės rinkodaros pranešimus.

ADTAĮ reglamentuojamas vartotojų asmeninių duomenų naudojimas. Įstatyme teigiama, kad įmonės gali naudotis asmeniniais duomenimis tik tada, jeigu vartotojas yra esamas klientas ir jis suteikė išankstinį sutikimą gauti tiesioginės rinkodaros pranešimus. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai asmuo gauna reklamines žinutes, nors neturėjo nieko bendro su informaciją teikiančia įmone. Tokiu atveju vartotojas turi teisę sužinoti, iš kur įmonė gavo jo asmeninius duomenis ir kaip jie buvo naudojami per paskutinius vienerius metus. ADTAĮ 25 straipsnio 1-oje dalyje teigiama, kad tokia informacija turi būti pateikta per 30 kalendorinių dienų.

Pagal VDAI suteiktą informaciją, labai dažnai bendrovės, dėl kurių veiklos skundžiasi asmenys, nurodo, kad telefono numeris yra generuojamas atsitiktinai, automatiniu būdu. „Norėtume atkreipti dėmesį, kad net ir toks būdas nėra teisėtas, jeigu nėra gautas asmens sutikimas, jog jis nori gauti reklaminius pasiūlymus“, – teigia VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Kaip atsikratyti tokių žinučių?

Labai dažnai bendrovės, dėl kurių veiklos skundžiasi asmenys, nurodo, kad telefono numeris yra generuojamas atsitiktinai, automatiniu būdu.

Reklaminės žinutės vis ateina ir jų kiekis tik didėja! Kaip atsisakyti šių pranešimų, nors asmuo sutiko gauti tokius duomenis? Pagal VDAI suteiktus duomenis yra keli būdai.

Pirmiausia žmogus gali pats kreiptis į įmonę ir, jeigu tokį sutikimą buvo davęs, gali paprašyti jį panaikinti. Taip pat ir tuo atveju, jeigu sutikimas nebuvo duotas, žmogus gali išreikšti savo pageidavimą, kad jam reklaminiai pasiūlymai daugiau nebūtų siunčiami. Jeigu su reklaminius pasiūlymus siunčiančia įmone pačiam susitarti nepavyksta, tuomet žmogus gali kreiptis į VDAI ir pateikti skundą.

Deja, VDAI neturi teisės skirti baudas pažeidimą padariusioms įmonėms. VDAI pažeidėjams teikia rekomendacijas, o jeigu jie neįvykdo nurodymų, VDAI surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir visą medžiagą perduoda teismui, kuris ir skiria pinigines baudas.

Pirmą kartą padarius tokį administracinės teisės pažeidimą numatytos baudos ribos
500 – 1000 Lt. Bauda už pakartotinį pažeidimą 1000 – 2000 Lt. Dažniausiai kaltininkai pasinaudoja galimybe sumokėti pusę minimalios baudos prašydami surašyti administracinį nurodymą.

Daugiau atidumo

Žmogus turėtų atidžiai perskaityti visą informaciją, pavyzdžiui, prieš sutikdamas dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje, registruodamasis interneto svetainėje, socialiniame tinkle ir pan.

VDAI specialistė R.Sinkevičiūtė-Šečkuvienė pataria, kad reikia domėtis asmens duomenų tvarkymu. „Kiekvienas visų pirma turėtų ir pats aktyviai domėtis savo asmens duomenų tvarkymu, išsiaiškinti jam rūpimus klausimus (pvz., kokiais tikslais jo pateikti duomenys bus tvarkomi, kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma, kam jie bus teikiami) dar prieš juos pateikdamas“, – sako ji.

„Žmogus turėtų atidžiai perskaityti visą informaciją, pavyzdžiui, prieš sutikdamas dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje, registruodamasis interneto svetainėje, socialiniame tinkle ir pan. Jis turėtų apsispręsti, ar nori pateikti savo asmens duomenis, kiek duomenų apie save nori atskleisti, įvertinti, ar gali pasitikėti duomenų valdytoju“, – sako specialistė.

Žinoma, asmuo gali kreiptis į VDAI, jeigu jo duomenys yra naudojami netinkamai, tačiau pirmiausia verta pabandyti susisiekti su pačia įmone ir tokiu būdu atsisakyti reklaminių žinučių. Kreipiantis į tiesioginės rinkodaros pranešimus siunčiančią įmonę vertėtų pasidomėti, iš kur jie gavo asmeninius duomenis. Svarbiausia patiems domėtis ir atidžiau suteikti savo duomenis.

Komentarai
Temos Reklama
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min