Rusijoje, naudojant 30 tūkst. metų senumo medžiagą, buvo atkurta seniausia pasaulyje gėlė

Žolinio augalo trumpalapės naktižiedės (Silene stenophylla) sėklos, kurių amžius, nustatytas radioaktyviosios anglies datavimo metodu, siekia 31 800 metų, yra iki šiol seniausia augalinė medžiaga, kurią pavyko prikelti naujam gyvenimui.

Rusijos mokslininkai tikina, kad šį augalą vis dar galima aptikti Sibiro regione.

Baltos spalvos gėlei atkurti buvo naudojamos sėklos, rastos dar ledynmečio laikais, prieš 30 tūkst. metų gyvenusios voverės urvelyje.

Rusų mokslininkai, kurie šio eksperimento rezultatus išspausdino antradienį išleistame JAV žurnale „Proceedings of the National Academy of Science“, tikina, kad šis eksperimentas įrodo, jog amžinasis įšalas gali puikiai išsaugoti senovines gyvybės formas. 

„Mes manome, kad yra nepaprastai svarbu tęsti amžinojo įšalo tyrimus siekiant atkurti prieš tūkstančius metų išnykusias gyvybės formas“, – mokslininkai tvirtino žurnalui.

Rusijos mokslininkų komanda aptiko šios gėlės sėklas ištyrę dešimtis įšaldytų tunelių, paslėptų ledo lytyse dešiniajame Kolymos upės žemupyje Sibiro šiaurės rytuose.

„Voveraitės išsikasdavo užšalusią žemę, kad joje įsirengtų sau tunelius, kurių dydis panašus į amerikietiško futbolo kamuolį. Į tunelį jos iš pradžių prisinešdavo įvairių šiaudų, vėliau pridėdavo ir savo kailio, taip sukurdavo tobulą vietą savo maisto saugojimui“, – aiškino vienas tyrimo dalyvių Stanislavas Gubinas, kuris daugelį metų praleido ieškodamas ir tyrinėdamas tokius voverių tunelius.

Minėtos gėlės sėklos buvo rastos maždaug 38 metrų gylyje po dabartiniu žemės paviršiumi sluoksniuose, kuriuose buvo stambiųjų žinduolių kaulų, tokių kaip mamutų, gauruotųjų raganosių, stumbrų, arklių, elnių ir kitų faunos atstovų, gyvenusių vėlyvajame pleistocene.

Mokslininkai tikina, kad šis eksperimentas įrodo, jog įvairios lede įšalusios medžiagos gali išsilaikyti dešimtis tūkstančių metų, o tai, jų teigimu, atveria kelią galimybei regeneruoti ledynmečio laikais gyvenusius žinduolius.

„Jeigu mums pasiseks, galbūt pavyks aptikti ir įšalusios voveraitės medžiagas – tai būtų puiki pradžia siekiant atkurti mamutus“, – savo viltis laikraščiui „The Associated Press“ reiškė S.Gubinas.

Japonų mokslininkai jau dabar toje pačioje vietovėje ieško mamutų palaikų, tačiau daktaro laipsnį turintis Stanislavas Gubinas išreiškė viltį, kad rusai pirmieji aptiks tinkamas naudoti mamuto liekanas, iš kurių būtų galima atkurti šį didingą ledynmečio laikais gyvenusį gyvūną.