Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslininkai nustatė, kad užmiršta gimtoji kalba palieka pėdsaką smegenyse

Kūdikis.
Shutterstock nuotr. / Kūdikis.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Įvaikinti kūdikiai iš užsienio gali ir neprisiminti kalbos, kurią girdėjo pirmosiomis savo gyvenimo dienomis, bet tie žodžiai palieka ilgalaikį pėdsaką jų smegenyse, paskelbė mokslininkai.

„Proceedings of the National Academy of Sciences“ pirmadienį išspausdintame straipsnyje pirmą kartą skelbiami smegenų skenavimo atvaizdai, rodantys, kaip mes apdorojame prarastą kalbą net ir praėjus daugeliui metų po to, kai girdėjome ją paskutinį kartą.

„Pribloškia tai, kad šie pėdsakai yra ten, net jei jiems jų daugiau nebereikia“, – sakė viena tyrimo autorių Denise Klein  iš Monrealio neurologijos instituto ir ligoninės prie McGillo universiteto. – Smegenys reaguoja į tą informaciją“, – sakė ji.

Reakciją parodė magnetinis rezonansas

Kanadiečių mokslininkų tyrime dalyvavo 48 mergaitės nuo devynerių iki 17 metų amžiaus.

Kai kurios jų gimė ir augo vienoje prancūzų šeimoje ir kalbėjo tik prancūziškai. Kai kurios tyrimo dalyvės gimė Kinijoje, buvo įvaikintos prancūzų šeimų ir išmoko kalbėti tik prancūziškai. Dar kitos dalyvės puikiai kalbėjo ir kiniškai, ir prancūziškai.

Mergaitės iš visų trijų grupių klausėsi kinų kalbos garsų ir tuo metu joms buvo atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas. Jos girdėjo tokius garsus kaip „ma-ma“, ištariamus kiek besiskiriančiomis intonacijomis. Tiems, kas nekalba mandarinų kalba, tai būtų tiesiog garsai. Tačiau tie, kas bent kiek žino šią kalbą, supranta, kad priklausomai nuo tono „ma“ reiškia motiną, kanapes, arklį ar barimą.

Tyrime dalyvavę vaikai girdėjo tris skiemenis, jų buvo prašoma paspausti mygtuką taip parodant, ar paskutiniai skiemenys skamba taip pat, ar skirtingai.

Įrodė lingvistinį relevantiškumą

Visos dalyvės labai tiksliai reagavo į apklausą, bet tik kai kurių smegenyse buvo matomas aktyvumas, parodantis atpažinimą – „lingvistinį relevantiškumą“.

Dvikalbių ir įvaikintų vaikų iš Kinijos, jau pamiršusių kinų kalbą, smegenyse matėsi aktyvumas dešiniajame ir kairiajame pusrutuliuose, o prancūzų vaikų smegenyse aktyvumas buvo pastebėtas tik dešiniajame pusrutulyje.

Tai reiškia, kad tie, kurie kūdikystėje girdėjo kinų kalbą, sugebėjo kažkaip suprasti, kad jų girdimi garsai yra „kalba arba prasmingai susiję“, net jei jų ir nebesuprato, paaiškino D.Klein. Dvikalbių ir kitų iš Kinijos įvaikintų vaikų, kurie buvo įvaikinti vidutiniškai 12,8 mėnesių amžiaus, smegenyse aktyvumo centras buvo kairiojo smilkinio žievė.

„Šie regionai būdavo nuolat pasitelkiami per ankstesnius tyrimus dėl tonų apdorojimo ir, kaip manoma, yra svarbūs tonų apdorojimui toninėmis kalbomis kalbančių žmonių atveju“, – sakoma straipsnyje.

Kūdikiai iš pradžių reaguoja į visas kalbas, girdimas jų aplinkoje, bet bėgant mėnesiams jie nustoja reaguoti į užsienio kalbas ir atsigręžia daugiausia tada, kai išgirsta tėvų kalbą.

Tad net jeigu jie neturėjo ar beveik neturėjo kalbinių sugebėjimų tuo metu, kai buvo įvaikinti, jų smegenys kažkokiu būdu ir vidutiniškai po 12 metų apdorojo tuos garsus kaip prasmingus.

Bet kodėl? Tyrimas į šį klausimą neatsakė, bet jis intriguoja mokslininkus, kurie norėtų išsiaiškinti, ar yra kokia nors priežastis smegenims išlaikyti tokio pobūdžio atpažinimo sugebėjimus.

D.Klein sakė, jog skenavimas parodė, kad ankstyvame amžiuje susidariusių šablonų nauja informacija neištrina.

„Kaip ir visa gyvenime, mes turime pašalinti tai, kas nesvarbu, ir susitelkti į tai, kas svarbu“, – sakė ji.

Paskatino būsimus tyrimus

Ankstesni tyrimai parodė, kad kūdikiai iš pradžių reaguoja į visas kalbas, girdimas jų aplinkoje, bet bėgant mėnesiams jie nustoja reaguoti į užsienio kalbas ir atsigręžia daugiausia tada, kai išgirsta tėvų kalbą. Naujausiu tyrimu nueita toliau – pademonstruota, kuri konkreti smegenų sritis su tuo susijusi, ir suteiktos prielaidos manyti, kad kalbinė informacija, gauta pirmaisiais vystymosi metais, turi „specialų statusą“.

Būsimais tyrimais bus aiškinamasi, ar žmonės, turintys iš kūdikystės užsilikusią kalbinę patirtį, lengviau ir greičiau išmoksta kalbą palyginti su tais, kurie niekada tos kalbos nėra girdėję.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Temos Neurologija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min