Erdvėlaivio startas, nors ir pavėluotas, įvyko be jokių sutrikimų ir buvo vienas gražiausių, kokius tekę matyti JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vadovams.
„Discovery“ pakilo iš vandenyno pakrantėje esančios starto aikštelės sekmadienį saulei leidžiantis, o šis įspūdingas reginys tapo moraline kompensacija NASA darbuotojams, kurie nekantravo pradėti smarkiai vėluojančią misiją. Raketa pakilo į dangų tarsi spindinti žvaigždė, o jos paliktas dujų takas švytėjo rožine, gelsva ir auksine šviesomis.
Skrydžio koordinatoriai stebėjo erdvėlaivį apie septynias minutes, kol pakilo virš Žemės apytikriai ties Niujorku ir Naujojo Džersio pakrante.
„Visi buvome apdovanoti nuostabiu startu“, – sakė starto direktorius Mike'as Leinbachas.
Dėl vandenilio nuotėkio „Discovery“ nebuvo leista pakilti trečiadienį, o dėl kuro vožtuvų remonto erdvėlaivis vasarį kelias savaites buvo prikaustytas prie žemės. Starto aikštelės remonto komandos pašalino nuotėkio priežastį, o astronautai užėmė vietas erdvėlaivyje ir pakilo į orbitą.
„Ką gi, teko šiek tiek palaukti, tačiau atlygis taps tik dar malonesnis“, – M.Leinbachas sakė astronautams.
Erdvėlaivio vadas Lee Archambault ir jo įgula, kuriai priklauso du buvę mokytojai, TKS turėtų pasiekti antradienį.
Šioje misijoje taip pat dalyvauja vienas Japonijos astronautas Koichi Wakata, kuris kosminėje stotyje apsigyvens mažiausiai trims mėnesiams ir pakeis vieną dabartinės TKS įgulos narį.
„Discovery“ į orbitoje skriejančią stotį nugabens paskutines planuojamas sumontuoti saulės baterijas ir kai kurias svarbias dalis naujai vandens valymo sistemai.
„Pasimatysim po poros savaičių“, – per radiją perdavė L.Archambault.
Labiausiai žinių apie sėkmingą „Discovery“ startą laukė trys TKS esantys astronautai. Įgulos vadas Mike'as Fincke'as nudžiugo, kai jam buvo pranešta, kad startuojant neužfiksuota jokio nuotėkio.
„Tai puikiausia žinia, – M.Fincke'as sakė skrydžių valdymo centrui. – Būtent tai mums labiausiai rūpėjo.“
Per praėjusį trečiadienį vykusius bandymus vandenilio dujų čiurkšlė šovė į orą iš sklendės vamzdžio, prijungto prie „Discovery“ išorinio degalų bako. NASA pakeitė tvirtinimo elementus, tačiau nerado jokio defekto.
Ši sistema išliko sandari skaičiuojant paskutines sekundes prieš startą, o vienintele problema tapo staigiai sumažėjęs slėgis helio išmetimo sistemoje, bet darbuotojai reagavo laiku.
Neįprastų rūpesčių taip pat sukėlė ant „Discovery“ degalų bako nutūpęs vaisėdis šikšnosparnis, tačiau erdvėlaivio jis negalėjo pažeisti. Beveik neabejojama, kad per startą jis žuvo.
Dėl degalų nuotėkio startas buvo atidėtas keturias dienas, todėl NASA buvo priversta viena diena sutrumpinti „Discovery“ misiją ir apriboti astronautų išėjimų į atvirą kosmosą trukmę.
Kovo 26 dieną Rusija į Tarptautinę kosminę stotį planuoja paleisti erdvėlaivį „Sojuz“, o „Discovery“ turi atsiskirti nuo TKS prieš jam atskrendant. „Sojuz“ į TKS atskraidins naują įgulą.
„Discovery“ misija truks 13 dienų, o astronautai į atvirą kosmosą išeis tris kartus vietoj planuotų keturių. Pirmoji misija atvirame kosmose vyks ketvirtadienį, o jos metu bus pritvirtintos naujosios saulės baterijos. Prijungus prie šiuo metu veikiančių šešių saulės baterijų dar dvi, bus patenkinti visi TKS energijos poreikiai.
Atšauktus darbus atvirame kosmose turės atlikti TKS įgula, kai „Discovery“ grįš į Žemę. Misijos valdymo grupės vadovas Mike'as Mosesas mano, kad erdvėlaivio astronautai spės atlikti 80–90 proc. suplanuotų darbų, nors skrydis ir sutrumpintas.
„Discovery“ taip pat atskraidins atsarginę dalį sugedusiam įrenginiui, kuriame iš šlapimo išgaunamas geriamasis vanduo, taip pat plovimo įrenginį ir jodo tirpalo, padėsiančio atsikratyti TKS vandens talpyklose galinčių įsiveisti bakterijų.
NASA nori iki gegužės pabaigos dvigubai padidinti TKS įgulą, kurią sudarytų šeši žmonės, o vandens valymo įrenginys padėtų patenkinti didesnį vandens poreikį.
Iš pradžių planuota, kad „Discovery“ startuos vasario 12 dieną, tačiau NASA nurodė atlikti papildomus vožtuvų, kuriais valdomas vandenilio dujų tekėjimas į degalų baką, bandymus. Trys sklendės erdvėlaivio variklių skyriuje buvo pakeistos siekiant užtikrinti didžiausią skrydžio saugumą.
Viena iš tokių sklendžių, kurios reguliuoja slėgį bake, trūko per paskutinį erdvėlaivio startą praeitų metų lapkritį. Nors žalos nebuvo padaryta, NASA nenorėjo, kad „Discovery“ kiltų koks nors pavojus.
Pasak NASA, sekmadienį startuojant sklendės veikė normaliai.
Skrydžių valdymo centras informavo astronautus, kad starto vaizdo įrašas dar analizuojamas, tačiau panašu, kad erdvėlaivio nekliudė jokios stambesnės nuolaužos.
Šioje „Discovery“ misijoje taip pat dalyvauja du astronautai mokytojai – Josephas Acaba ir Richardas Arnoldas, kuriuose NASA atrinko prieš penkerius metus.
