NASA paleido du Mėnulį tirsiančius palydovus

Šis startas pažymėjo „Amerikos pirmąjį žingsnį ... grįžimo į Mėnulį link“, sakė vienas NASA pareigūnas, kai 17 val. 32 min. vietos (penktadienį 0 val. 32 min. Lietuvos) laiku pakilo palydovus nešanti raketa.

Trečiadienį NASA antrą kartą per savaitę dėl pasikartojusio suskystinto vandenilio nuotėkio teko atšaukti daugkartinio erdvėlaivio „Endeavour“ startą.

Raketa „Atlas V“ palydovus LRO ir LCROSS iškėlė iš Floridos Kanaveralo kyšulio oro pajėgų bazės, esančios šalia Kennedy kosmoso centro. Ši misija prasidėjo likus mėnesiui iki istorinio NASA astronautų skrydžio į Mėnulį 40-ųjų metinių.

JAV iki šiol yra vienintelė šalis, išlaipinusi savo astronautus Mėnulyje; pirmoji tokia misija įvyko 1969-aisiais, o paskutinė – 1972-aisiais. Tikimasi, kad naujoji tyrimo misija taps pirmuoju žingsniu vykdant planus dėl gyvenamų Mėnulio kolonijų, iš kurių būtų galima rengti pilotuojamus skrydžius į Marsą ir kitas Saulės sistemos sritis.

JAV prezidentas Barackas Obama yra nurodęs, kad tokius žingsnius numatanti programa „Constellation“ turėtų būti iš naujo įvertinta, tačiau kol kas neišsakė abejonių dėl šio projekto tikslų.

„Ši robotų misija suteiks mums reikiamos informacijos, kad galėtume priimti pagrįstus sprendimus dėl bet kokio būsimo žmonių lankymosi Mėnulyje“, – anksčiau šią savaitę žurnalistams sakė šios programos vadovas Toddas May.

JAV kosmoso agentūra tikisi, kad „Lunar Crater Observation and Sensing Satellite“ (LCROSS) padės padaryti vieną iš svarbiausių atradimų per kelerius pastaruosius metus.

Spalio mėnesį raketos nešėjos viršutinė pakopa „Centaur“ bus nutaikyta į niekad Saulės neapšviečiamą kraterio šlaitą netoli Mėnulio pietinio ašigalio ir rėšis į Mėnulio paviršių, o LCROSS išanalizuos smūgio metu į didelį aukštį išmestas Mėnulio uolienų daleles, ieškodamas sušalusio vandens pėdsakų.

Galimybė rasti vandens Mėnulyje yra ypač svarbi planuojant įkurti šiame dangaus kūne žmonių gyvenamas kolonijas.

Ištyręs Mėnulio daleles LCROSS taip pat nukris ant Mėnulio paviršiaus, į kurį rėšis maždaug 9 tūkst. km per val. greičiu. Šio antrojo smūgio padariniai bus tiriami iš aparato „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) ir Žemės.

Pasak NASA, abu smūgiai išmes apie 500 kubinių metrų Mėnulio uolienų, ir jose bus ieškoma seniai užšalusio vandens. Misijos metu taip pat bus tiriama Mėnulio mineralų sudėtis.

Tuo tarpu LRO dirbs ilgiau: skriedamas maždaug 50 kilometrų aukštyje nuo Žemės palydovo paviršiaus - žemiausioje ilgalaikėje Mėnulio orbitoje – jis vienus metus tirs Mėnulio reljefą, o dar trejus metus vykdys įvairius mokslinius projektus.

Tikimasi, kad LRO į orbitą aplink Mėnulį įskries kitą antradienį, 9 val. 43 min. Grinvičo (12 val. 43 min. Lietuvos) laiku, nurodė NASA.

500 mln. dolerių kainuosianti LRO misija padės NASA sudaryti iki šiol tiksliausius Mėnulio žemėlapius, kurie bus labai svarbūs parenkant tikėtinas pilotuojamų erdvėlaivių nusileidimo vietas.

Pasak T.May, abiejų zondų misijos padės NASA sukurti apšvietimo ir temperatūros pokyčių modelius, taip pat sukaupti duomenų apie spinduliuotės lygį, kurie bus ypač svarbūs į šį atmosferos beveik neturintį dangaus kūną atskridusiems astronautams.

Abu zondai per keturias kelionės į Mėnulį dienas nuskries 384 tūkst. kilometrų.

„Žemė yra veikiama oro ir vandens erozijos procesų, – sakė T.May. – Mėnulyje tokie procesai nevyksta... LRO kasdien mums siųs nuotraukas tokių dalykų, kurių anksčiau beveik nesame matę."