Nepalo ministrai posėdžiavo ant Everesto šlaito (nuotraukos)

Premjeras Madhavas Kumaras Nepalas ir dar 22 ministrai, kurie prieš šį posėdį turėjo apsiginkluoti deguonies balionais ir šiltais drabužiais, sraigtasparniu nuskrido į Kalapataro plokščiakalnį, esantį 5 262 m virš jūros lygio.

Valstybinės televizijos reportaže buvo matyti, kaip jie po giedru kalnų dangumi dalyvavo tradicinėje šerpų maldoje, o paskui ėmėsi svarstyti kalbą, kurią premjeras pasakys gruodžio 7–18 dienomis Kopenhagoje vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime dėl klimato kaitos.

Premjero pavaduotoja 55 metų Sujata Koirala sakė, kad Nepalo lyderis prašys turtingų šalių skirti 1,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto besivystančių šalių kovai su klimato kaita.

„Nusprendėme, kad išsivystęs pasaulis turėtų mokėti skurdžioms šalims, nes mes kenčiame dėl jų taršos anglies dvideginiu, – sakė ji žurnalistams, po posėdžio išlipusi iš sraigtasparnio. – Pateikiame šį reikalavimą, kad apsaugotume ateities kartas.“

Įsisupę į tradicinius tibetiečių šalikus, ministrai aukščiausio pasaulyje kalno fone sėdėjo aplink stalą ir, premjerui pirmininkaujant, tarėsi.

Pasak mokslininkų, Himalajų ledynai nyksta nerimą keliančiu greičiu, o jų tirpsmo vanduo kaupiasi didžiuliuose ežeruose, kurie gali pragraužti krantus, išsilieti ir nusiaubti žemiau įsikūrusias kalnų gyvenvietes.

Mokslininkai perspėja, kad ledynai per kelis dešimtmečius gali visiškai ištirpti ir kad tokiu atveju didelius Azijos regionus apimtų sausros.

Nuo upių, kurias maitina Himalajų ledynų vanduo, yra priklausomi 1,3 mlrd. žmonių. Po Vyriausybės posėdžio grįžusius ministrus Sjangbočės kaimelyje, kur yra aukščiausiai virš jūros lygio iškilusi tūpimo ir kilimo aikštelė Himalajuose, su tradiciniais būgnais ir cimbolais pasitiko minia šafrano spalvos drabužiais vilkinčių budistų vienuolių.

Vėliau penktadienį ministrai Sjangbočėje turi surengti spaudos konferenciją apie Nepalo, vienos skurdžiausių pasaulio valstybių, kovos su klimato kaitos padariniais sunkumus. Mokslininkai sako, kad temperatūra Nepale kyla daug greičiau nei pasaulio vidurkis. Pernai žiema šioje šalyje buvo sausiausia per 40 metų, iš viso pirmą kartą siautė dideli miškų gaisrai ir sunyko nuo žiemos kritulių priklausantys pasėliai.

Aktyvistai sako, kad klimato kaitos poveikis neaukštai virš jūros lygio įsikūrusioms Pietų Azijos šalims, tokioms kaip Bangladešas ir Maldyvai, jau gerai žinomas, bet apie Himalajų pažeidžiamumą tarptautinė bendruomenė žino mažai.