Švedijos Akademija nurodė, kad 74 metų rašytojas buvo pagerbtas už „jo galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo kandžius vaizdinius“.
M.Vargasas Llosa, vienu metu kandidatavęs į Peru prezidento postą, parašė daugiau nei tris dešimtis romanų, pjesių ir esė, įskaitant romanus „Pokalbis katedroje“ (Conversacion en la catedral), „Žali namai“ (La casa verde) ir „Ožkos šventė“ (La fiesta del chivo). Jis taip pat buvo nenuilstantis publicistas.
M.Vargasas Llosa pelnė kelis svarbius literatūros pasaulio apdovanojimus, tarp jų – didžiausią prestižą ispanų literatūroje turinčią Cervanteso premiją, kuri rašytojui buvo įteikta 1995 metais. Kūrėjas taip pat buvo dažnai minimas tarp Nobelio premijos kandidatų.
Tarptautinį pripažinimą M.Vargasui Llosai atnešė septintajame dešimtmetyje parašytas romanas „Miestas ir šunys“ (La ciudad y los perros), kurio siužetas paremtas asmenine rašytojo patirtimi – jaunystės įspūdžiais iš griežta drausme garsėjusios, šalies karinį elitą formavusios Leoncio Prado kadetų mokyklos.
Šis romanas sulaukė prieštaringų vertinimų jo gimtinėje, o mokyklos karininkai viešai sudegino tūkstančius šios knygos egzempliorių.
M.Vargas Llosa yra pirmasis Nobelio literatūros premijos laureatas iš Pietų Amerikos nuo 1982-ųjų, kai šį apdovanojimą pelnė Kolumbijos rašytojas Gabrielis Garcia Marquezas.
Per pastaruosius šešerius metus Švedijos Akademija apdovanojo penkis europiečius ir turką, todėl sulaukė kaltinimą, kad yra per daug eurocentriška.
Peru mieste Arekipoje gimęs M.Vargasas Llosa po tėvų skyrybų užaugo su motina ir seneliu Bolivijos mieste Kočabamoje, o 1946 metais šeimai grįžus į Peru, iš pradžių lankė karo mokyklą, o vėliau studijavo teisę ir literatūrą Limoje ir Madride.
Vėliau jis dirbo žurnalistu ir 1959 metais persikėlė į Prancūziją, kur mokė kalbų ir dirbo naujienų agentūroje „Agence France-Presse“ (AFP), taip pat Prancūzijos televizijoje. Tik vėliau M.Vargasas Llosa pagarsėjo kaip rašytojas.
Pirmosios didesnės sėkmės sulaukė jo romanas „Žali namai“, kuris 1966 metais buvo išleistas anglų kalba. Vėliau rašytojas išleido dar kelis itin sėkmingus kūrinius, kuriuose daug dėmesio skyrė politinėms temoms ir neramiai Lotynų Amerikos istorijai.
1990 metais rašytojas balotiravosi į Peru prezidento postą, bet dideliu skirtumu pralaimėjo Alberto Fujimoriui, vėliau užsitraukusiam nešlovę dėl virtinės politinių skandalų.
Nusivylęs dėl šio pralaimėjimo ir nepatenkintas diktatorišku A.Fujimori režimu 1990-2000 metais, M.Vargasas Llosa 1993 metais įgijo Ispanijos pilietybę. Šis kontroversiškas žingsnis supykdė daug Peru žmonių.
1994 metais jis buvo išrinktas į Ispanijos karališkąją kalbos akademiją – aukščiausią ispanų kalbos gramatiką ir žodyną tvarkančią instituciją.
M.Vargasas Llosa dėstė daugelyje JAV, Pietų Amerikos ir Europos universitetų. Šį semestrą jis skaito kursą Prinstono universitete Naujajame Džersyje. Prestižinės premijos laureatui atiteks 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų), auksinis medalis ir diplomas, kuriuos per Stokholme įvyksiančią oficialią ceremoniją jam įteiks Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Ceremonija įvyks gruodžio 10 dieną, kai minimos premijų įsteigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.
Pernai Nobelio literatūros premija buvo pagerbta komunistinėje Rumunijoje gimusi vokiečių rašytoja Herta Mueller, kuri buvo persekiojama už kritišką gyvenimo už Geležinės uždangos vaizdavimą.
