Tyrimas, per kurį 23 šalyse buvo apklausta beveik 80 tūkst. 15-mečių, atskleidė, kad šio amžiaus paaugliai yra vartoję alkoholio vidutiniškai 2–3 kartus, bet ši tendencija silpnėja Vakarų šalyse.
Tačiau daktaras Emmanuelis Kuntsche ir jo bendradarbiai iš Šveicarijos mieste Lozanoje įsikūrusio priklausomybės tyrimų instituto „Addiction Info Switzerland“ nustatė, jog vis daugiau alkoholio vartoja merginos, ypač Rytų Europoje.
„Alkoholio vartojimas gali atrodyti naujas ir patrauklus gyvenimo būdo elementas paaugliams Rytų Europoje, tačiau per tą patį laikotarpį alkoholio vartojimas ir girtumas tikriausiai prarado dalį populiarumo anksčiau gausiai vartojusioje grupėje – (daugiausia) tarp berniukų Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – sakoma tyrėjų pranešime.
Mokslininkai mano, kad griežčiau kontroliuojamas moksleivių laisvalaikis ir alkoholio reklamos nebuvimas už Geležinės uždangos tikriausiai padėjo išlaikyti palyginti mažą paauglių girtavimo lygį.
Tačiau nuo praėjusio dešimtmečio, kai griuvo Berlyno siena, svaigalų rinkodara darėsi vis agresyvesnė ir veikiausiai iš dalies lėmė per tolesnius dešimt metų padidėjusį alkoholio vartojimą tarp paauglių.
„Visose septyniose Rytų Europos šalyse vidutinis girtavimo dažnis padidėjo apie 40 proc. per dešimties metų tyrimų laikotarpį“, – nurodo studijos autoriai.
13-oje iš 16-os Vakarų šalių paaugliai svaiginosi alkoholiu vidutiniškai 25 proc. rečiau. Nustatyta, kad tyrimo pradžioje šių šalių 15-mečiai berniukai per gyvenimą būdavo spėję apgirsti vidutiniškai tris kartus, o tyrimo pabaigoje – tik 2,5 karto. Mergaičių grupėje šis rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 2,5 iki 2 kartų.
Nors skirtumai tarp skirtingų lyčių grupių mažėjo, daugelyje šalių, išskyrus Grenlandiją, Norvegiją ir Didžiąją Britaniją, berniukai iki šiol pasigeria dažniau negu mergaitės.
Kai kuriose Vakarų šalyse pastebėtas paauglių girtavimo didėjimas, „galbūt susijęs su lyčių vaidmens pokyčiais“, pridūrė tyrėjai, kurių studija buvo paskelbta mokslo žurnale „Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine“.
Šis tyrimas pagrįstas apklausomis, kurios atliktos vidurinėse mokyklose 1997–1998 ir 2005–2006 metais. Iš viso apklausti 77 586 paaugliai.
Pasak mokslininkų, tyrimo išvados rodo, kad „tarp šalių ir kultūrinių bei lyčių pogrupių įvyko paauglių girtavimo pobūdžio supanašėjimas“.
„Panašu, kad globaliai rinkodarai pavyko padidinti nesaikingą alkoholio vartojimą tarp paauglių Rytų Europoje“, – nurodoma studijoje.
Tuo tarpu Vakarų šalyse dėl gausios alkoholio reklamos svaiginimasis laikomas „konformistiniu ir tradiciniu“.
Remdamiesi šiais tyrimo rezultatais, mokslininkai teigia, kad Rytų Europos šalys turėtų daugiau dėmesio skirti alkoholio vartojimo prevencijai – didinti akcizus svaigalams ir riboti jų reklamą.
Jie siūlo Vakarų šalims toliau mažinti nepilnamečių girtavimo lygį propaguojant laisvalaikio leidimo formas, nesusijusias su alkoholio vartojimu.
„Supanašėjimas tarp lyčių rodo, kad prevencijos politiką vertėtų mažiau orientuoti vien į berniukus“, – pridūrė tyrėjai.
