„Kryžminimasis nebuvo vien atsitiktinis reiškinys – jis suteikė kai ką naudinga šiuolaikinių žmonių genų rinkiniui“, – sako Stanfordo universiteto mokslininkas Peteris Parhamas, vienas iš žurnale „Science“ paskelbtos studijos autorių.
Tyrinėdami neandertaliečių ir vadinamųjų Denisovos žmonių, kurių dantis ir pirštikaulis pernai buvo rasti viename urve Rusijoje, genomą, mokslininkai ieškojo DNR fragmentų, kuriuos galėjo paveldėti šiuolaikiniai žmonės.
Tyrėjai jau anksčiau žinojo, jog kai kurie šiuolaikiniai žmonės turi apie 4 proc. neandertaliečių DNR ir iki 6 proc. Denisovos žmonių genetinės medžiagos.
Naujoje studijoje ypatingas dėmesys skiriamas vadinamosios žmonių leukocitų antigeno (HLA) grupės 1-osios klasės genams, kurie padeda imuninei sistemai kovoti su naujais patogenais, galinčiais sukelti įvairias infekcijas ir ligas.
Mokslininkai nustatė, kad HLA-B73 serotipas yra būdingas Denisovos žmonėms, kurie tikriausiai maišėsi su žmonėmis, migruojančiais iš Afrikos į Vakarų Aziją. Šios atmainos genai reti tarp mūsų laikų afrikiečių, tačiau dažni tarp Vakarų Azijos gyventojų.
„Manome, jog tai labai susiję su patogenine aplinka įvairiose pasaulio vietose, – šiam tyrimui vadovavęs Prancūzijos mokslininkas Laurent’as Abi Rachedas sakė naujienų agentūrai AFP. – Kai šiuolaikiniai žmonės išėjo iš Afrikos, jie keliavo į naują aplinką. Kryžminimasis suteikė jiems pranašumą. Tai buvo greitas būdas įgyti apsaugą.“
Archajiškos HLA genų atmainos išplito šiuolaikinėse bendruomenėse ir šiuo metu yra būdingos daugiau nei pusei Eurazijos gyventojų, nurodo studijos autoriai.
„Jeigu dėl visko kaltos glamonės, jos davė daugybę genų“, – sakė Mičigano universiteto paleoantropologas Milfordas Wolpoffas, kuris nedalyvavo šiame tyrime, tačiau teigė pritariantis jo išvadoms.
„Tai vadinama daugiaregionine evoliucija. Mes apie tai kalbame jau 30 metų, – jis aiškino AFP. – Daug mūsų aptinkamų genų atlieka kažką naudinga. Vienintelis atsakymas – natūralioji atranka.“
Neandertaliečiai išmirė prieš maždaug 30 tūkst. metų. Jie ir Denisovos žmonės turėjo bendrą protėvį su šiuolaikiniais žmonėmis, gyvenusį prieš maždaug 400 tūkst. metų.
Šiuolaikiniai žmonės nustelbė savo archajiškus giminaičius, kai mūsų protėviai prieš 65 tūkst. metų pradėjo migruoti iš Afrikos į Aziją ir Europą.
