Speigo garsai: kodėl pokši tvoros ir girgžda sniegas

Portalas diena.lt pasiteiravo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docento Juozo Šulskaus, kad atsakytų į paprastus, tačiau kartais priverčiančius susimąstyti klausimus.

Paklaustas, kodėl žiemą sniegas girgžda, mokslininkas aiškino, kad garsas gali kilti dėl spaudimo metu suyrančių ledo kristalo darinių. „Kai nukrinta temperatūra, susidaro mikroledo kristalai, kuriuos užmynus, neatlaikę spaudimo, jie suyra“, – aiškino fizikas.

Lakesnę vaizduotę turintys gyventojai tiki, kad sniego girgždėjimą sukelia ėjimo metu nulūžinėjančios snaigių galūnėlės. J.Šulskus teigia, kad šiame paaiškinime gali būti dalis tiesos.

„Juk snaigė ir yra mažas ledo gabaliukas. Kai kelios sušoka į vieną stipresnį darinį, ėjimo metu jis gali lūžti“, – pasakojo mokslininkas. O gal sniego girgždėjimas – tai lyg maži žemės drebėjimai, kurių metu vyksta sniego sluoksnio deformacija? „Gal mikrogyvūnams taip ir gali atrodyti, tačiau sniegas yra puri, bet tvirta sistema, kuri neatlaikius spaudimo prasprūsta. Vaikštant ant ledo garso negirdime, nes jis – vientisa sistema. Jis lūžta tik tada, kai neatlaiko spaudimo“, – aiškino pašnekovas.

Žinomą posakį, kad speigas verčia net tvoras poškėti, fizikai irgi gali paaiškinti. „Tvoros yra nelygios, įsigėrę vandens. Kai pradeda šalti, formuojasi ledas, kuris plečiasi. Besiplečiant ledui, pradeda tvoros deformuotis ir poškėti“, – žiniomis dalijosi fizikas.