„Mano šeima turi kepyklos verslą. Kepti išmokau būdamas dešimties, – pasakojo K.Unarromas. – Noriu garsiai skelbti savo religinius įsitikinimus ir tešla tam puikiai tinka. Kepdamas žmogaus kūno dalis galiu parodyti, kokia trumpalaikė yra duona, kaip kad ir pats gyvenimas. Be to, mano duona yra duona, nesvarbu, kaip ji atrodo.“
Teigti, kad K.Unarromo kūriniai atrodo realistiškai, būtų pervertinimas. Tiesą pasakius, jie greičiau primena iš teismo ekspertizės laboratorijos pavogtas žmogaus kūno dalis.
Dailiai supakuotos kruvinos rankos, kojos, galvos tarsi švieži produktai maisto prekių parduotuvėse puikuojasi lentynose.Dailiai supakuotos kruvinos rankos, kojos, galvos tarsi švieži produktai maisto prekių parduotuvėse puikuojasi lentynose. Norėdamas pasiekti šią autentiškai šiurpią estetiką, K.Unarromas praleido daug laiko, studijuodamas žmogaus anatomiją ir lankydamasis teismo ekspertizės muziejuose bei tuo pat metu stengdamasis pagerinti savo meno kūrinių skonį.
„Pirmą kartą kepiniai buvo valgomi, bet nebuvo skanūs. Tačiau aš nenoriu, kad menas tiesiog būtų meno objektas. Noriu, kad žiūrovai jaustųsi į jį įsitraukę. Įdėjau daug pastangų, kad šie meno kūriniai turėtų vis daugiau ir daugiau skonio“, – pasakojo vyras.
2008 m. K.Unarromas visus savo parodos „Kūnas ir mirusieji“ lankytojus vaišino „šviežiomis galvomis“. Pasak CNN, mažytės galvos kvepėjo fantastiškai, o ir skonis buvo puikus. Tik prieš valgant užplūdo keistas jausmas, žvilgtelėjus į valgomos galvos akis.
Šiuo metu visą laiką vyras praleidžia dirbdamas šeimos kepykloje, esančioje valanda kelio nuo Bankoko. „Mirus mano broliui ir sesei, turėjau perimti šeimos kepyklos verslą. Iš pradžių maniau, kad daugiau nebegalėsiu kurti, tačiau kiekvieną dieną kepant man vis kyla naujų idėjų, kaip galiu panaudoti tešlą, kurdamas meną. Mano kiti darbai nebus susiję su žmogaus kūno dalimis, noriu ko nors kitokio. Tačiau mano kito darbų pristatymo dar reikės ilgokai palaukti“, – kalbėjo K.Unarromas.