TOP 5: ar išdrįstumėte tai paragauti?

Tačiau nepritariamai purtome galvas ar bjaurimės ne tik tolimų šalių neįprastais patiekalais. Atrodytų, nevalgomų dalykų apstu ir ne taip toli nuo Lietuvos esančių šalių virtuvėse.

Apie geriamą šviežią gyvačių kraują, tarakonus, varles, žiogus, skorpionus, šunieną ar žiurkes šįsyk nepasakosime. Lietuviams atradus Tolimuosius Rytus kaip atostogų kryptį, šie delikatesai nieko nebestebina. Šįkart pristatysime kitus penkis, ne mažiau egzotiškus, tačiau rečiau aptariamus patiekalus.

5. Gyvas aštuonkojis

Gyvo aštuonkojo valgymas gal ir nebūtų niekuo ypatingas (juk gyvas valgome ir austres), jei ne rizika numirti valgant šį patiekalą. O ji – nemaža. Kasmet Pietų Korėjoje paspringę aštuonkojo čiuptuvais žūsta iki šešių gurmanų.

Šį patiekalą dažniausiai valgo adrenalino ieškotojai, jaučiantys keistą malonumą, kai aštuonkojo čiuptuvai raizgosi aplink liežuvį ar net veidą. Tiesa, nemažai žmonių renkasi kiek atsargesnį aštuonkojo valgymo būdą – paprašo jį patiekti supjaustytą į mažus, 1–2 centimetrų gabaliukus, kurie patiekiami su marinuotais „kimči“ kinų kopūstais. Čiuptuvai apvyniojami šiais kopūstais ir tuomet atsargiai sukramtomi. Kramtymas itin svarbi šio proceso akimirka, mat netinkamai sukramtyti čiuptuvai gali prisisiurbti gerklėje, o žmogus – mirtinai užspringti.

Žalio aštuonkojo skonis – kaip virto kalmaro. Šis produktas visiškai neturi riebalų.

4. „Casu marzu“

Iš pirmo žvilgsnio šis Sardinijos pasididžiavimas gali atrodyti kaip niekuo neišsiskiriantis avies pieno sūris. Taip ir būtų, jei ne viena didelė smulkmena – šio sūrio viduje knibždančios musių lervos, kurios pasigardžiuojant suvalgomos kartu su visu sūriu.

Nors ir uždraustas Europos Sąjungoje, „Casu marzu“ vadinamas neoficialiu ar, tiksliau, nelegaliu nacionaliniu Sardinijos patiekalu. Tiesa, valgo jį dažniausiai tik savo drąsą įrodyti norintys vyrai, mat ne itin malonus ne tik pats valgymo procesas, kai į burną tenka dėtis įmantriai besiraitančias, iki centimetro ilgio išaugančias lervas, bet ir šio proceso pasekmės – žarnyno infekcija.

Šio sūrio gaminimo procesas paprastas: tereikai jo viršuje išpjauti pusapvalį griovelį, į jį įpilti pieno ir skylutę iš viršaus uždengti. Tuomet sūrį nunešti į tamsų rūsį ir laukti, kol į jį kiaušinėlių pridės sūrio musytės, Piophila casei, iš kurių išsiritusios lervutės galės iki soties misti sūriu su pienu.

3. Balut

Filipiniečiai didžiuodamiesi savo šalies svečius išbando ne visiems įveikiamu testu – balut paragavimu. Šiai tautai balut – tikras skanėstas, kuriuo jie stengiasi labai nepiktnaudžiauti, mat jis nėra itin sveikas – „pernelyg daug cholesterolio“. Tačiau šį, dažnam europiečiui pasišlykštėjimą sukeliantį, maistą vaikai Filipinuose kerta it ledus, o šalies paplūdimiuose vietoj lietuviams įprasto „Karšti čeburėkai! Šaltas alus!“ skamba „Balut, balut!“.

Balut – tai apvaisintas vištos ar anties kiaušinis. Toks kiaušinis tris savaites laikomas, kol viščiukas ar ančiukas ruošiasi išsiristi, o tuomet yra išverdamas ir be didelių emocijų suvalgomas. Bemaž šlykščiausia šio proceso dalis – kadangi paukščiuko gemalas yra pilnai susiformavęs, valgant balutą jaučiasi plunksnos, liežuviu apčiuopiamas snapelis, tyliai traška dantų traiškomi minkšti paukščiuko kaulai, o tinkamai atsikandus kiaušinio, burnoje netgi išsiskleidžia kiaušinyje suspausti sparneliai.

2. Placenta

Jei aukščiau išvardinti patiekalai nė kiek nenustebino, gal galime pasiūlyti makaronų su placenta? Rasti šio patiekalo receptų ir jį pasigaminti tikrai nesudėtinga, tiesa, valgyti rekomenduojama tik savo pačios placentą, antraip rizikuojama susirgti įvairiomis ligomis.

Mintyse jau keikiate „iškrypusius, nesąmonių prisigalvojančius necivilizuotus“ žmones? Be reikalo. Placentos, t.y. laikinosios gimdyvės liaukos, pasišalinančios po gimdymo, valgymą, tikint, kad tai suteikia sveikatos ir tvirtumo nėštumo išvargintai motinai ir jos kūdikiui (placenta, esą, neįtikėtinai pagerina žindyvės pieno kokybę) propaguoja Vakarų valstybių moterys ir net drąsesni vyrai, įsivaizduojantys, kad suvalgę placentą labiau suartėja su savo vaiku ir jo motina.

Tiesa, Rytuose ši tradicija daug senesnė, o placenta valgoma ne tik namuose, bet ir restoranuose. Stebuklingomis placentos savybėmis tikinčioms, bet jos valgyti nedrįstančioms moterims siūlomas kiek paprastesnis variantas – savo placentą sudžiovinti, sutrupinti į miltelius ir patalpinus į skaidrias kapsules, praryti it tabletę nuo peršalimo.

1. Gyvų beždžionių smegenys

Bemaž šlykščiausia, kas susiję su šiuo patiekalu, tai jo valgymo būdas. Beždionių smegenys dažnai valgomos žalios. Jos restorano lankytojams nepatiekiamos lėkštėje. Vakarienei beždžionių smegenų užsisakiusiam žmogui jos atnešamos su visa beždžione. Narve iki kaklo įkalintas gyvūnas pastatomas stalo viduryje, žmogui duodamas specialus peilis – savo vakariene pasirūpinti turi jis pats.

Neretai prieš valgant beždžionių smegenis jos yra sumaišomos su alkoholiu – dažnai pačioje kaukolėje. Nepaisant to, valgant gyvų beždžionių smegenis didelė tikimybė užsikrėsti nepagydomomis smegenų ligomis.

Brangiausia kava pasaulyje

Na, o užkandę, turėtume nepamiršti užsigerti rečiausia ir brangiausia kava pasaulyje, kuri net kavos gurmanus gali atbaidyti savo koktumu. Ši kava gaminama iš Indonezijoje gyvenančio gyvūno luwak (primenančio lietuviškąsias kates) išmatų.

Minėti gyvūnai minta tik kokybiškiausiomis kavos pupelėmis, kurios pašalinamos iš luwako organizmo nesuvirškintos, tačiau prisotintos gyvūno skrandžio rūgštimis ir fermentais. Su išmatomis iš organizmo pašalinamos kavos pupelės nuplaunamos ir lengvai paskrudinamos, siekiant užtikrinti, kad skrudinimo metu nepasišalintų ypatingas kavos skonis ir aromatas, susiformuojantis per kavos virškinimą organizme.

100 g šios kavos vidutiniškai kainuoja apie 100 JAV dolerių, didžiausios šios kavos rinkos – Japonija ir Jungtinės Valstijos.