Pasak Kėdainių krašto turizmo klasterio vadovės, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Dainos Balasevičienės, kunigaikščių Radvilų laikus menančiam miestui pasisekė, kad greta svarbių visai Lietuvai XV−XIX a. istorinių objektų, turi ir tokį netradicinį objektą, koks yra krematoriumas. „Žmonės iš prigimties yra smalsūs. Ir nors daugelis, išgirdę, kad siūlysime apsilankyti krematoriume, iš pradžių nustemba, bet po to sako būtinai pasinaudosiantys galimybe pamatyti viską savo akimis“, – pastebi D.Balasevičienė, pridurdama, jog tikėtina, kad krematoriumas ilgainiui taps vienu iš turistų traukos objektų.
Ekskursijos „Nuo Sovijaus mito iki kremavimo šiandien“ metu lankytojai bus supažindinami su kremavimo istorija ir tradicijomis Lietuvoje, dabartine kremavimo tvarka, Kėdainių krematoriume sumontuota viena moderniausių Rytų Europoje deginimo įrangų, ekologiškomis urnomis ir karstais.
Pažintines ekskursijas krematoriume rengiame beveik nuo jo veiklos pradžios, taip stengdamiesi suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie dar naują mūsų šalyje paslaugą ir išsklaidyti susikurtus mitus.
Taip pat bus galima apžiūrėti nuolatinę unikalios kristalinės glazūros meistro keramiko Algimanto Patamsio urnų ekspoziciją bei keičiamas profesionalių menininkų darbų parodas. Nuo krematoriumo atidarymo jo erdvėse buvo eksponuojami tapytojų Valentino Ajausko ir Giedrės Riškutės-Kariniauskienės darbai, keramikas Algimantas Patamsis pristatė savo autorinę parodą, o keramikė Nomeda Marčėnaitė – pirmąją savo kurtų urnų parodą. Šiuo metu krematoriume veikia tapytojo prof. Ričardo Garbačiausko abstrakcijų paroda.
„Pažintines ekskursijas krematoriume rengiame beveik nuo jo veiklos pradžios, taip stengdamiesi suteikti žmonėms kuo daugiau informacijos apie dar naują mūsų šalyje paslaugą ir išsklaidyti susikurtus mitus. Galima sakyti, jog nuo pat krematoriumo atidarymo dirbame ir kaip turizmo informacijos centras – mirusiuosius atlydintiems artimiesiems, nutarusiems laukti iki proceso pabaigos, patariame, kur jie galėtų Kėdainiuose užkąsti, o užsukusiems tik apžiūrėti krematoriumą – ką dar būtų galima mieste ar rajone aplankyti, – teigia Kėdainių krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ bendraturtis, direktoriaus pavaduotojas Vidas Andrikis. – Todėl prisijungę prie Kėdainių krašto turizmo klasterio tęsime, ką esame pradėję, papildydami savo pasakojimą mirusiųjų deginimo tradicijos Lietuvoje istorija.“
V.Andrikis pabrėžia, jog ekskursijų krematoriume laikas derinamas atsižvelgiant į kremacijų grafiką ir atsiklausus mirusįjį atlydinčių asmenų.
Kėdainių krašto turizmo klasteriui, be krematoriumo, priklauso Kėdainių krašto muziejus, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, Kėdainių vietos veiklos grupė, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, viešbutis „Grėjaus namas“, svečių namai „Repengiai“, Jūratės ir Eriko Augustinavičių kaimo turizmo sodyboje „Šušvė“ veikianti mažoji bendrija „Šušvės midus“.
Mirusiuosius atlydintiems artimiesiems, nutarusiems laukti iki proceso pabaigos, patariame, kur jie galėtų Kėdainiuose užkąsti, o užsukusiems tik apžiūrėti krematoriumą – ką dar būtų galima mieste ar rajone aplankyti.
Lietuvoje turizmo klasteriai pradėjo kurtis 2012 m. pabaigoje. Šiuo metu šalyje veikia trys turizmo klasteriai – Biržų, Anykščių ir Kėdainių.
Kėdainiai yra vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos miestų su išsaugotu unikaliu senamiesčiu, istoriniu gatvių tinklu. Mieste išlikusios keturios prekybos aikštės, daug vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų turinčių maldos namų, priklausiusių Kėdainiuose gyvenusių šešių tautų ir veikusių šešių konfesijų bendruomenėms. Evangelikų reformatų bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – sarkofagai su Vilniaus vaivados, Lietuvos didžiųjų etmonų Kristupo Radvilo Perkūno ir Jonušo Radvilos bei jų šeimų narių palaikais. XVII–XVIII a. Kėdainiuose gyveno iki 300 škotų ir, manoma, tai buvo didžiausias tuo metu visame Baltijos jūros ir Skandinavijos regione gyvenusių škotų skaičius.
