Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Turizmas Šiaulių mieste ir rajone: tik Kryžių kalne?

Kryžių kalnas naktį
Alvydo Januševičiaus nuotr. / Kryžių kalnas naktį
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ko turistai atvyksta Šiaulių mieste ir rajone? Pirmiausia – Kryžių kalno, o visi kiti objektai jiems kažkodėl neatrodo patrauklūs ar dėl neišplėtotos infrastruktūros, ar dėl mūsų turizmo organizatorių neištirtos paklausos. Nors net Šiaulių moksleiviai, dalyvaujantys įvairiuose tarptautiniuose projektuose, gali kompetentingai pasakyti – turistus iš Vakarų Europos pirmiausia domina Lietuvos egzotika.

Šiaulių rajone trūksta ne tik tualetų

Šiaulių rajone yra traukos taškų, tačiau lankomiausi ir daugiausia pritraukiantys turistų yra Kurtuvėnų regioninis parkas,  Naisiai, Kryžių kalnas.

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, kasmet turistų srautas auga:  dažniausiai lankosi turistai ir iš Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos, ir iš Azijos – per 2013 metų II-III ketvirčius apsilankė 86771 turistas, per tą patį 2014 metų laikotarpį – 118276 turistai. Nuo 2008 metų visada pirmauja Vokietija.

Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro Turizmo filialo prie Kryžių kalno vadybininkė Lina Šukienė bei turizmo vadybininkė Solveiga Vietaitė pastebi, kad Šiaulių rajone didėja SPA centrų, o keliaujantiems su šeimomis – pramogų vaikams poreikis. Dažnai svečiai domisi daug žmonių talpinančių konferencijų salėmis su miegamomis vietomis ir maitinimu, o dažniausiai turistai skundžiasi, kad yra mažai bankomatų ir valiutos keityklų, viešųjų tualetų. 

Kadangi užsienio turistų grupės Šiaulių rajone dažniausiai sustoja tik pavalgyti ir aplankyti Kryžių kalną, jiems poreikio nakvynei nėra

„Kadangi užsienio turistų grupės Šiaulių rajone dažniausiai sustoja tik pavalgyti ir aplankyti Kryžių kalną, jiems poreikio nakvynei nėra“, – pripažįsta vadybininkės.

Pretenzijos – tik dėl miesto žemėlapio

O štai Šiaulių turizmo ir informacijos centro (TIC) l. e. p. direktorės Rūtos Stankuvienės teigimu,

Šiaulių mieste ir rajone viešbučių skaičius iš esmės tenkina turistus. Kartu ji irgi pripažįsta: „Didesnių turistų srautų sulaukiame didžiųjų miesto renginių metu, kurių per metus būna 2-3, kartais 4. Tuomet būna didesnis viešbučių poreikis.“

Nors ne visi turistai kreipiasi į Šiaulių TIC ieškodami nakvynės. Dažniausiai turistai jos ieško savarankiškai internetu per vadinamąjį bukingą, kitas sistemas, o ir apsistoja vienai-dviem nakvynėms Šiaulių viešbučiuose, svečių namuose.

Juolab kad ir turistai, kurie kreipėsi į Šiaulių TIC šiais ir praėjusiais metais, daugiausia yra iš Latvijos, antrą vietą užima vokiečiai (praėjusiais metais – ispanai) ir trečioje vietoje išlieka rusakalbiai turistai.

Juolab kad ir turistai, kurie kreipėsi į Šiaulių TIC šiais ir praėjusiais metais, daugiausia yra iš Latvijos, antrą vietą užima vokiečiai (praėjusiais metais – ispanai) ir trečioje vietoje išlieka rusakalbiai turistai.

Pasak R. Stankuvienės, Šiaulių TIC darbuotojams iki šiol neteko išgirsti iš turistų skundų ar pretenzijų dėl, pavyzdžiui, viešųjų tualetų trūkumo. Labiau esą trūksta naujo miesto žemėlapio ant Šiaulių TIC langų – esamas jau pasenęs.

„Tiek Lietuvos, tiek užsienio turistai prie mūsų žemėlapio sustoja. Trūksta žemėlapių miesto autobusų bei geležinkelio stotyse“, – teigia R. Stankuvienė.

Pamažu – į sėkmingesnį turizmą

Šiaulių TIC vadovė teigia, kad tikėtis, jog kažkoks turistinis objektas Šiaulių mieste greit galėtų prilygti Kryžiui kalnui, įeinančiam į lankomiausių objektų trejetą Lietuvoje, neverta.

 „Viskas prasideda nuo mažų judesių – kitaip negali būti. Ar akcija, ar renginys, ar festivalis – pamažu darai, judini ir pamažu tai išauga į reiškinį-fenomeną, apie kurį sužino regionas, Lietuva, kaimyninės šalys ir galbūt pasaulis. Žiūrėkite – Kryžių kalnas, iš pradžių egzistavęs kaip Jurgaičių – Domantų piliakalnis, liaudiško pamaldumo vieta tapo XIX a. Apie jį žinojo tik aplinkiniai kaimai, sovietmečiu tapo žinomas Šiaurės Lietuvoje, netrukus – ir Lietuvoje. Pasauliniu unikumu Kryžių kalnas tapo, kai jį aplankė popiežius Jonas Paulius II. Tad negalima iš karto imti ir pasakyti – nuo rytojaus kažkas taps pasauliniu objektu“, – aiškina direktorė.

Šiaulių TIC vadovė teigia, kad tikėtis, jog kažkoks turistinis objektas Šiaulių mieste greit galėtų prilygti Kryžiui kalnui, įeinančiam į lankomiausių objektų trejetą Lietuvoje, neverta.

Be to, esą pasaulio miestai panaudoja įvairiausių fondų milijonines ir milijardines injekcijas, kad sukurtų turistams patrauklius objektus. „Pavyzdžiui, Druskininkai buvo pirmuoju atgimimo dešimtmečiu visiškai apmiręs miestas, čia buvo daug bedarbių. Ir kai kompleksiškai miestas pradėjo atgaivinti tai, ką gamta davė – gydomuosius šaltinius, druskas, siūlyti SPA procedūras, tada pradėjome matyti bendrą Druskininkų atgimimą, bet su tuo, ką jie turi iš gamtos. Miestas ne šiaip sugalvojo ir iš dangaus iškėlė kažkokią idėją, o pasinaudojo galimybėmis“, – sako direktorė.

Pasak jos, vertinant Šiaulius, tereikia  atsikratyti skepsio, perdėto kriticizmo, o žiūrėti į viską objektyviai. Miestas turi didžiulę puikią rekreacinę teritoriją aplink Talkšos ežerą: nuostabi gamta, ežeras, du miško parkai – Talkšos ir Salduvės.

„Juk retai būna, kad miško parkai yra miesto teritorijoje. Be to, judama į priekį – Jaunųjų gamtininkų centras atnaujina Talkšos ekologinį taką, tvarkomas paplūdimys, sutvarkyta aikštelė ir prie „Lapės“, o kavinė jau yra. Turėkime vilties, kad menų inkubatorius sėkmingai veiks, o atnaujinti Talkšos takų žemėlapiai visus metus tenkins šiaurietiškojo vaikščiojimo mėgėjus, orientacininkus, pėsčiuosius, dviratininkus“, – sako direktorė.

Įdomi – tik posovietine egzotika

Vertinant Šiaulius, tereikia  atsikratyti skepsio, perdėto kriticizmo, o žiūrėti į viską objektyviai. Miestas turi didžiulę puikią rekreacinę teritoriją aplink Talkšos ežerą: nuostabi gamta, ežeras, du miško parkai – Talkšos ir Salduvės.

O štai Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos, kuri dalyvauja pagal Nordplus Junior programą įgyvendiname tarptautiniame mainų projekte „Turizmo plėtojimo Švedijoje ir Lietuvoje galimybių apžvalga – kodėl verta aplankyti Trollhättan ir Šiaulių regionus?“, švedų kalbos mokytoja Jūratė Rimšaitė su informacinių technologijų, matematikos ir ekonomikos mokytoja Neringa Čekanauskiene pasidalijo kiek kitokiomis įžvalgomis apie turizmą.

„Šiauliai  yra labai senas miestas – 100 metų senesnis už Vilnių. Mūsų miestas ir regionas turi savitą istoriją. Bet kiek čia atvyksta turistų? Kiek žinau, daugelis prasuka pro Šiaulius, atvyksta į Kryžių kalną, ir viskas. Tad mūsų projekto pagrindinis tikslas – skatinti turizmą, pritraukti kuo daugiau turistų į Lietuvą ir Šiaulių regioną bei įrodyti švedams, kad čia yra ką išvysti“, – teigia J. Rimšaitė.

Pedagogių teigimu, turistams Šiaulių regione yra patrauklus Šokolado muziejus, Žaliūkių malūnas, Ch. Frenkelio vila, Šeduvos malūnas, Burbiškio dvaras, Kleboniškių liaudies buities muziejus, Kurtuvėnų regioninis parkas su pažintiniais takais.

Tik štai švedams, kuriems neteko patirti sunkių istorinių momentų ir kurių gyvenimo lygis itin aukštas, pati Lietuva nėra traukos taškas. „Viena švedų turizmo mokytoja sakė, kad į Lietuvą nė viena kelionių agentūra jų mieste neorganizuoja kelionių. Švedai važiuoja į Ispaniją, Italiją – kur šilta“, – sako J. Rimšaitė.

Lietuva švedams yra egzotiškas kraštas – posovietinės valstybės egzotika su išgyventą laikmetį bylojančiais posovietiniais reliktais.

Pasak pedagogių, Švedijos moksleiviams rengiamos turistinės kelionės į Lietuvą tik edukaciniais tikslais. „Jie pamato, kad Lietuva nėra tokia turtinga šalis, ekskursijos metu išvysta kiek nemalonių dalykų – benamių, neblaivių žmonių (kurių Švedijoje teko išvysti vos vieną kitą)“, – teigia N. Čekanauskienė.

Tiesiog Lietuva švedams yra egzotiškas kraštas – posovietinės valstybės egzotika su išgyventą laikmetį bylojančiais posovietiniais reliktais.

„Vienas mokytojas pasakė, kad yra įdomu matyti kontrastą, o Lietuva esanti kontrastų šalis – kai eini ir matai modernų pastatą ir šalia stovinčią sukrypusią lūšnelę, arba laukuose važiuoja traktorius, o močiutė rankomis ravi bulves“, – aiškina J. Rimšaitė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min